Paklaustas apie lobius jaunasis politikas tvirtino dažniausiai randantis sovietinių laikų šiukšlių - alaus ar kitų alkoholinių gėrimų butelių kamštelių, gilzių ir retsykiais monetų.

"Mes nevertiname, radinių nepardavinėjame, ta vertė man yra labai sąlyginis dalykas", - aiškino pašnekovas.

"Elementariausia sovietinių laikų monetėlė, ir tai yra džiaugsmas (...) Kai randi carinę monetą, džiaugsmas didesnis", - tvirtino V.Matulas.

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis įsitikinęs, kad V.Matulo pomėgis yra įstatymo pažeidimas.

Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo 12 straipsnyje nurodyta, kad ieškoti kultūrinę vertę turinčių daiktų "vykdant kasinėjimus ar naudojantis metalo ieškikliais" galima tik gavus KPD leidimą. Tarp daiktų, kurių paieškas griežtai reglamentuoja įstatymas, - archeologiniai radiniai, numizmatinę vertę turinčios monetos, istoriniai ordinai ir medaliai. Atsitiktinai jų aptikę asmenys privalo per savaitę pateikti įvertinti KPD. Visos žemėje, jos paviršiuje, vandenyje ar pastatuose rastos kultūros vertybės, nebeturinčios savininko, pereina valstybės nuosavybėn.

"Ieškoti su metalo ieškikliais gali tik atestuoti archeologai, turintys leidimus atlikti archeologinius tyrimus", - aiškina įstatymą A.Degutis.

Nieko, anot jo, nekeičia ir pasakojimai, kad ieškoma ne archeologijos paminklų teritorijoje, o randama tik "kamštelių". "Tegu jie randa, bet ieškoti negalima", - nukerta pareigūnas.

2009 metų balandį Valstybinė kultūros paveldo komisija (VKPK) kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, Generalinę prokuratūrą ir Vidaus reikalų ministeriją dėl Lietuvoje atliekamų neteisėtų kasinėjimų, archeologinio paveldo objektų plėšimo ir prekybos archeologiniais radiniais.

"Lietuvoje veikia kelios asmenų grupuotės, tikslingai kasinėjančios saugomus ir nesaugomus archeologinio paveldo objektus pasipelnymo tikslais. Aptikti radiniai pardavinėjami Vilniaus kolekcionierių klube, buvusių Profsąjungų rūmų patalpose, kitų didžiųjų Lietuvos miestų turguose arba išvežami į užsienio šalis. Dalį radinių siūloma pirkti interneto svetainėse (pvz. "kablys", "kladoiskatel"). Lietuvoje netgi organizuojami nelegalūs kasėjų suvažiavimai, kuriuose dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir Rusijos bei Baltarusijos piliečiai. Tai rodo, kad Lietuvos teritorijoje veikiančios nelegalių kasėjų grupuotės palaiko glaudžius ryšius su už Europos Sąjungos sienų įsikūrusiomis panašiomis grupuotėmis, dėl to kyla grėsmė Lietuvai patekti į Rusijos nusikalstamo pasaulio grupių, užsiimančių paveldo plėšimu, įtakos sferą", - rašė VKPK.