Anot svečio, mūsų šalies piliečiai su pasididžiavimu gali teigti, kad praturtino Europos istoriją. "Jie buvo pačiame įvykių sūkuryje. Jie išjudino sovietų imperijos pamatus ir iškovojo laisvę bei nepriklausomybę. Lietuvos žmonės daug prisidėjo, kad Europos raida pasuktų nauja kryptimi", - pažymėjo aukštas ES pareigūnas.
Jo teigimu, Lietuva ne tik perėmė likimą į savo rankas, bet ir sunkiai bei nenuilstamai dirbo, kad atvertų kelią sau į Europos tautų šeimą. "Vargu ar kas nors būtų išdrįsęs 1999 metais paaukoti lažybose bent litą ar eurą teigdamas, kad jau 2004 metais Lietuvos politikai dirbs Europos Parlamente, viena Lietuvos atstovė bus deleguota į Europos Komisiją, o Lietuvos ministrai posėdžiaus ES Ministrų tarybos posėdžiuose", - tvirtino komisaras.
Tačiau už ES plėtrą atsakingas G.Verheugenas pabrėžė, kad nuo gegužės 1 dienos Lietuvai tenka dalis bendros atsakomybės už suvienytos Europos gerovę ir likimą. Pasak jo, mūsų šalis galėtų imtis tarpininkės tarp ES ir Rytų valstybių - Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos - vaidmens.
"Aš daug tikiuosi iš Lietuvos, ypač kai galvoju apie tai, kaip bendradarbiaujant su Rusija suteikti ateities vystymosi perspektyvas Kaliningradui. Man susirūpinimą kelia tai, kad mes su Rusijos partneriais vis dar neaptariame paties esminio - ES valstybių apsupto Kaliningrado ekonominės ir socialinės raidos klausimo", - apgailestavo svečias.
Iškilmingoje ceremonijoje, be LTU atstovų, dalyvavo Seimo Pirmininkas Artūras Paulauskas, Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris, Seimo nariai, aukštųjų mokyklų rektoriai, ES šalių ambasadoriai, kiti aukšti svečiai.
A. Paulauskas, sveikindamas G.Verheugeną su garbės daktaro vardu, priminė išvakarėse švęstą Rugsėjo 1-ąją ir pavadino komisarą Lietuvos mokytoju siekiant narystės ES.
Universiteto garbės daktaro vardas G.Verheugenui suteiktas už reikšmingą indėlį remiant Lietuvą eurointegraciniuose procesuose, demokratiškumą ir toleranciją palaikant Lietuvos teisės universiteto pastangas aktyviai įsijungti į bendrą Europos aukštojo mokslo ir studijų erdvę. Sprendimą dėl garbės daktaro vardo suteikimo LTU Senatas priėmė šių metų balandį.
Po ceremonijos ir ekskursijos po aukštąją mokyklą ES komisaras pasirašė Svečių knygoje. Vakare jis kviečiamas į priėmimą LTU, kur taip pat dalyvaus Seimo ir parlamentinių frakcijų vadovai, Prezidento komandos atstovai, universiteto Senato nariai, ES šalių ambasadoriai, akademinės bendruomenės atstovai.
LTU kvietimu į Vilnių atvykęs G.Verheugenas anksčiau ketvirtadienį atsisveikino su mūsų šalies vadovais. Jie savo ruožtu aukštą svečią pasveikino su pareigomis naujojoje Europos Komisijoje.
Buvusio Portugalijos premjero Jose Manuelio Durao Barroso vadovaujamoje institucijoje G.Verheugenui patikėtas atsakingas viceprezidento ir komisaro, kuruojančio pramonės ir įmonių politiką bei Lisabonos strategijos įgyvendinimą, postas. Naujoji 25 narių Europos Komisija tarnybą pradės lapkričio 1-ąją.
G.Verheugenas gimė 1944 metais. Gavęs žurnalisto diplomą jis tobulino savo istorijos, sociologijos ir politikos mokslų žinias Kelne ir Bonoje.
Būsimasis eurokomisaras dirbo kartu su Hansu-Dietrichu Genscheriu, Willy Brandtu vyriausybės vidaus reikalų ministru ir Helmutu Schmidtu vyriausybės užsienio reikalų ministru. 1983-1999 metais jis buvo Vokietijos parlamento narys ir aktyviai dalyvavo Užsienio politikos komiteto veikloje.
1987-1989 metais G.Verheugenas buvo Vokietijos socialdemokratų partijos laikraščio "Pirmyn" atsakingasis sekretorius.
1998-aisiais kancleriui Gerhardui Schroederiui laimėjus rinkimus, G.Verheugenas tapo Europos reikalų ministru. Būdamas atsakingas už Europos politiką didžiausioje ES valstybėje, jis tapo vienu pagrindinių bloko integracijos ateities architektų. Po metų G.Verheugenas buvo paskirtas ES plėtros komisaru.
Aukštas ES pareigūnas yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Didžiuoju kryžiumi.