Seimo valdyba šių metų birželį kreipėsi į Vyriausybę, prašydama įvertinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patobulintas Karo prievolės įstatymo pataisas, kuriose siūloma privalomosios karo tarnybos laiką sutrumpinti iki 9 mėnesių. Beje, šį projektą inicijavęs liberalcentristas Algirdas Gricius pradiniame jo variante yra siūlęs sutrumpinti privalomosios pradinės karo tarnybos trukmę nuo 12 iki 6 mėnesių.
Kaip pažymima Vyriausybės išvadose, privalomosios pradinės karo tarnybos laiko sutrumpinimas lemtų žemesnį tiek kario, tiek viso padalinio parengimo lygį, nes rengiant karius aktyviai dalyvauja ir mokomi ne tik privalomosios pradinės, bet ir profesinės karo tarnybos kariai. "Lietuvai gali pritrūkti tinkamai tarptautinėms operacijoms parengtų karių, iškiltų pavojus nevykdyti įsipareigojimų NATO", - mano Vyriausybė.
Ministrų kabinetas pažymi, kad privalomosios pradinės karo tarnybos laiko trumpinimas susijęs su išlaidų krašto apsaugai didėjimu. Vyriausybės skaičiavimais, siekiant išvengti privalomosios pradinės karo tarnybos karių stygiaus reguliariuosiuose kariuomenės vienetuose, į tarnybą reikėtų pašaukti 1,5 karto daugiau jaunuolių ir 1,5 karto išplėsti Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko pajėgumus, t. y. įsteigti papildomą (trečią) batalioną.
"Jeigu padaugėtų privalomosios pradinės karo tarnybos karių, prireiktų daugiau lėšų jų materialiniam aprūpinimui užtikrinti. Karinių vienetų uždavinių ir funkcijų vykdymui užtikrinti prireiktų daugiau profesinės karo tarnybos karių ir samdomų darbuotojų, nes kariniai vienetai, siekdami suteikti kuo daugiau žinių per trumpesnį tarnybos laiką, būtų priversti atleisti privalomosios pradinės karo tarnybos karius nuo paros tarnybos", - sakoma Seimui adresuotose išvadose. Pagal jas, norint išlaikyti daugiau privalomosios ir profesinės pradinės karo tarnybos karių ir samdomų darbuotojų, didėtų išlaidos krašto apsaugai.