"Mūsų aukštų valdžios pareigūnų reakcija buvo pakankamai įdomi ir pakankamai, sakyčiau, gatviška. Juk premjeras Andrius Kubilius ironizavo, kad jis ir iki teismo sprendimo žinojo, kas yra šeima, Seimo narys Mantas Adomėnas pavadino KT teisine chunta, o aukščiausią netgi cinizmo atspalvį turintį tašką pasiekė gerbiamas Rimantas Dagys, pasakydamas, kad šitas teismo sprendimas atveria kelią vaikų savižudybėms", - penktadienį spaudos konferencijoje priminė J. Karosas.

Jo nuomone, tai pavojinga situacija, nes mes vietoje to, kad brandintume pilietinę visuomenę ir pakeltume teisinės sistemos prestižą, faktiškai ją griauname.

J. Karosas pažymėjo, kad KT tikslas yra nustatyti, ar priimti įstatymai dera su Konstitucija, ar nedera. Politiko nuomone, dabartinės valdančiosios daugumos pačio aukščiausio rango pareigūnai yra teisiškai neišprusę ir "griauna valstybės teisinę sistemą, vietoj to, kad tą sistemą stiprintų".

Spaudos konferencijoje dalyvavęs Seimo narys Remigijus Žemaitaitis irgi kėlė retorinį klausimą, ar Lietuva vis dar teisinė valstybė.

R Žemaitaičio teigimu, viena iš neginčijamų teisininkų tiesų - norint padaryti perversmą valstybėje pirmiausia reikia atlikti teisinės sistemos perversmą ir, atrodo, valdančioji dauguma būtent to ir siekia.

"Jei Seimo nariai gali sau leisti kritikuoti Konstitucinio Teismo sprendimus, teisėjus vadinti nusikaltėliais, manau prieisime iki to, jog valdantieji ims nurodinėti visai teisėsaugai, kokių veiksmų imtis ir kokius sprendimus priiminėti. Dabartiniai procesai veda prie visiško nihilizmo, prie teisinės valstybės pamatų išardymo", - komentavo Seimo narys R. Žemaitaitis.

Jis pabrėžė, jog Seimo nariai savo kontraversiškais pasisakymais negerbia nei Konstitucijos, nei savęs kaip Seimo narių. Pasak R. Žemaitaičio, dauguma parlamentarų prieš dvidešimt metų dalyvaudami referendume ir balsuodami už Konstitucijos priėmimą suteikė tokius įgaliojimus Konstituciniam Teismui ir Seimui, kurie taikomi ir šiandien, todėl būdami Seimo nariais ir kritikuodami KT sprendimus jie paneigia visą Lietuvos Respublikos piliečių sukurtą valstybės valdymo ir teisinę sistemą.

"Ką piliečiai laiko šeima ir ką apie šeimą galvoja, tai jų pačių reikalas, o KT išaiškina, kaip teisingai įstatymai turėtų šeimos sąvoką traktuoti. Seimo nariai turėtų viešai pareikšti tą poziciją, kuri atitinka teisinės valstybės principus, ir taip rodyti pavyzdį visuomenei, kad įstatymų reikia laikytis. Juk ir valstybė gali funkcionuoti tik tuomet, kada visuomenė laikosi įstatymų", - tvirtino Seimo nariai R. Žemaitaitis ir J. Karosas.

KT trečiadienį paskelbė, kad Seimas, koncepcijoje nustatęs, jog šeima yra laikomi tik susituokę ar buvę susituokę vyras ir moteris bei jų vaikai (įvaikiai), ir taip susiaurinęs šeimos, kaip konstitucinio instituto, turinį, nesilaikė iš Konstitucijos kylančios šeimos, kaip konstitucinės vertybės, kuri gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, sampratos, primena ELTA.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimo "Dėl Valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo" nuostatose įtvirtintos tik santuokos pagrindu sukurtos (buvusios sukurtos) darnios šeimos, daugiavaikės šeimos, išplėstinės šeimos, krizę išgyvenančios šeimos, nepilnos šeimos, socialinės rizikos šeimos ir šeimos sąvokos prieštarauja Konstitucijai.

Tai, kad Seimas ir Vyriausybė, rengdami teisės aktus šeimos politikos srityje, atsižvelgia ir derina juos su šios koncepcijos nuostatomis, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.