Tokį sprendimą prokurorai priėmė remdamiesi Valstybės kontrolės atlikto audito duomenimis. Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Rūta Dirsienė DELFI informavo, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią valstybės tarnautojų atsakomybę už piktnaudžiavimą, padarant didelę žalą valstybei. Už ŽŪM rekonstrukciją atsakingiems asmenims gali grėsti laisvės atėmimas iki penkerių metų.
R. Dirsienės teigimu, ikiteisminį tyrimą kontroliuoja Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra, tyrimas šiuo metu yra pradinėje stadijoje. Taigi įtarimai dar niekam nėra pareikšti.
Už pusę darbų – visa suma ir dar 5,2 mln. Lt
Pernai gegužės pabaigoje paskelbtoje Valstybės kontrolės ŽŪM audito ataskaitoje teigiama, kad auditoriai rekonstrukcijos procedūroje aptiko aibę įstatymo pažeidimų.
Pavyzdžiui, Valstybės kontrolė pastebi, kad net 13,94 mln. Lt rekonstrukcijai išleista neskelbiamų derybų būdu. Be to, ŽŪM gerokai viršijo išlaidų planą – skaičiuota, kad rekonstrukcija kainuos iki 22,3 mln. Lt, išleista net 27,5 mln. Lt. Galiausiai, Valstybės kontrolė nustatė, kad už 5,2 mln. Lt didesnę nei planuota sumą ŽŪM atlikta tik apie pusė numatytų rekonstrukcijos darbų.
Šios sutartys sudarytos ankstesnės Vyriausybės laikais, kuomet ŽŪM vadovavo Kazimira Prunskienė.
Dabartinis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius rekonstrukcijos darbų kokybę vertina skeptiškai. Pavyzdžiui, ministro kabinete turėjo būti įstatytos ąžuolinės durys, o ŽŪM vairą perėmęs K. Starkevičius rado tik ąžuolo imitaciją. Negana to, netrukus ištrūko ir durų rankena.
Tuo tarpu Valstybės kontrolė mini tris pareigūnų, kurie gali būti atsakingi už įstatymų pažeidimus, pavardes. Tai buvęs ŽŪM Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Kazys Sivickis, tuometis ministerijos valstybės sekretorius Vidmantas Kanopa bei buvęs Ūkio skyriaus vedėjas Ramūnas Indrišiūnas. Nė vienas iš jų ŽŪM jau nebedirba.