Generalinėje prokuratūroje kalbėdamas žurnalistams jis sakė laukiantis tokius teiginius patvirtinančių dokumentų iš nevyriausybinės organizacijos „Amnesty International“.

"Mums iš tikrųjų didžiulė naujiena tai, kas nurodome tame raporte. Turiu pastebėti, kad prie tos studijos nėra pridedami jokie pirminiai šaltiniai, pirminę informaciją patvirtinantys dokumentai, lauksime tų dokumentų. Vakar dienos susitikimo metu prašėme, kad papildomą informaciją pateiktų, ir tikimės kad taip ir atsitiks. Jei negausime, vertinsime tai, ką turime", - sakė D.Raulušaitis.

"Prokuroro sprendimas nutraukti tyrimą iš esmės yra grindžiamas jo nustatytais faktais, kad Lietuvoje nebuvo kalinamas nė vienas toks asmuo", - pabrėžė prokuroras.

Jo teigimu, nuspręsti, ar būtina atnaujinti tyrimą, prireiks kelių savaičių.

"Aš nenoriu įsisprausti į terminus, bet manau, kad tai savaičių laikotarpis, sakykime, keleto savaičių. (...) Mūsų sprendimas galėtų būti labiau pagrįstas ir labiau išsamus, jeigu mes turėtume tuos papildomus dokumentus, kuriais grindžiami „Amnesty International“ teiginiai minėtame raporte", - sakė prokuroras.

Premjeras: dėl galimo CŽV kalėjimų tyrimo atnaujinimo turi nuspręsti teisėsauga

Dėl galimybės atnaujinti galimų CŽV kalėjimų tyrimą turi nuspręsti teisėsaugos institucijos, ketvirtadienį pareiškė premjeras Andrius Kubilius po žmogaus teisių gynėjų raginimų kruopščiai ištirti galimą Lietuvos dalyvavimą slaptoje Jungtinių Valstijų programoje.

Andrius Kubilius
"Ar reikia atnaujinti tyrimą, pirmiausia turi atsakyti teisėsaugos institucijos, ar yra kokių nors papildomų įrodymų, nes Seimas ir Lietuvos teisėsaugos institucijos, pagal tuos įrodymus, kuriuos buvo galima nagrinėti iki šiol, buvo visą tyrimą atlikę", - žurnalistams Seime sakė A.Kubilius.

"Jeigu kas nors turi kokių nors papildomų įrodymų, mūsų institucijos yra pasirengusios juos išnagrinėti", - pridūrė premjeras.

Žinoma nevyriausybinė organizacija "Amnesty International" ketvirtadienį paragino prokuratūrą atnaujinti ikiteisminį tyrimą aiškinantis, ar Lietuvoje buvo neteisėtai kalinami terorizmu įtariami asmenys.

Žmogaus teisių gynėjai taip pat paskelbė išsiaiškinę dar vieną anksčiau neskelbtą su Centrinės žvalgybos valdyba siejamo orlaivio skrydį į Vilnių iš Maroko 2005 metų vasarį.

Prokurorai žada išnagrinėti "Amnesty International" pateiktą medžiagą.

Pranešimus apie galimus CŽV kalėjimus Lietuvoje anksčiau tyrė tiek parlamentinė grupė, tiek prokurorai. Parlamentinio tyrimo metu nustatyta keletas su CŽV siejamų orlaivių skrydžių į Lietuvą ir identifikuotos galimos kalėjimų patalpos, bet neatsakyta į klausimą, ar Lietuvoje buvo kalinami terorizmu įtariami žmonės.

Nevyriausybinės organizacijos „Amnesty International“ ir "Reprieve", paskelbusios apie 2005 metų vasario mėnesį įvykusį skrydį, ketvirtadienį paragino prokurorus atnaujinti tyrimą, ar amerikiečiai šalyje nebuvo neteisėtai įkalinę įtariamųjų terorizmu.

Ataskaitoje „Amnesty International“ nurodo gavusi patvirtinimą apie iki šiol neskelbtą skrydį iš Maroko sostinės Rabato į Vilnių 2005 metų pradžioje. Į Vilnių vasario 17-osios vakarą atvykęs lėktuvas buvo užsakytas kompanijos, kuri siejama su CŽV kalinių pervežimo programa. „Amnesty International“ teigimu, manoma, kad Rabate nuo 2004-ųjų pradžios buvo kalinamas palestinietis Abu Zubaydah.

"Šio skrydžio laikas 2005 metų vasarį sutampa su galimais Abu Zubaydah perkėlimais iš Maroko į slaptus sulaikymo centrus Europoje", - žurnalistams Vilniuje sakė „Amnesty International“ kovos su terorizmu ekspertė Julia Hall.

Abu Zubaydah buvo suimtas 2002 metais Pakistane. Jo teisininkų teigimu, vėliau jis buvo laikomas slaptuose centruose Tailande, Lenkijoje, Maroke ir Lietuvoje, o dabar yra liūdnai pagarsėjusiame Gvantanamo kalėjime. JAV iš pradžių jį įtarė užėmus aukštas pareigas "Al Qaeda" teroristinėje organizacijoje, tačiau kaltinimų nepateikė iki šiol. Jo teisinė atstovė ketvirtadienį pranešė, kad Lietuva apskųsta Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl to, kad esą nepakankamai kruopščiai ištyrė galimą jo neteisėtą kalinimą šalyje.

Londone įsikūrusios organizacijos "Reprieve" atstovas Croftonas Blackas bendroje spaudos konferencijoje pranešė surinkęs duomenų, kad skrydį užsakė JAV įmonė "Computer Sciences Corporation", kuri dirbo su JAV kalinių pervežimo programose.

Jo teigimu, tiek Lietuvoje, tiek kitur surinkti duomenys parodė, kad lėktuvas "Boeing 727" atskrido į Lietuvą 2005 metų vasario 17-osios vakarą per Jordaniją, o po pusantros valandos išvyko atgal per Islandiją.

2009 metais atliktas parlamentinis tyrimas įvardijo du su CŽV siejamus skrydžius į Vilnių 2003 ir 2005 metais ir dar tris į Palangą 2005 ir 2006 metais, bet nė vienas iš tų skrydžių nebuvo iš Maroko.

Parlamentiniam tyrimui vadovavęs Arvydas Anušauskas ketvirtadienį BNS sakė, kad nevyriausybininkų paviešinti duomenys neseniai paaiškėjo per teismo procesą Niujorke tarp aviacijos kompanijų, o Lietuvos prokurorai galėtų juos patikrinti.