Pusmetį galiojantis naujasis Pilietybės įstatymas dvigubą pilietybę įspraudė į gana siaurus rėmus. Teigiama, kad būtent to reikalauja Konstitucija. Todėl, norint permainų, būtina referendumu keisti pagrindinį krašto įstatymą. Išeivijos atstovų referendumai nežavi. Net jei juos inicijuoja Seimas, kuriam kelias jį surengti yra kur kas paprastesnis nei paprastiems piliečiams.
Jei parlamentas palaimintų referendumo idėją, 2012-ųjų Seimo rinkimai kainuotų ne 23 mln. litų, kaip planuojama dabar, o 15 mln. litų brangiau.
Pasak ŽTK pirmininko Armino Lydekos, komitetas įvairius Pilietybės įstatymo projektus kuravo ne vieną kadenciją, todėl puikiai išmano šią problematiką. "Kadangi konstitucinės teisės specialistai išaiškino, kad įstatymu išplėsti dvigubos pilietybės ribų negalima, būtinas referendumas, pirmiausia mėginsime susidėlioti teisinius akcentus", - sakė A.Lydeka. Be to, jei tokią idėją siūlytų Seimo ŽTK, o ne kuri nors partija, niekas negalėtų įtarti, kad tai paprasčiausia rinkimų akcija.
Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) valdybos pirmininkės Reginos Narušienės nuomone, Seimo iniciatyva rengti kitąmet referendumą dėl dvigubos pilietybės būtų neracionali, nepagrįsta ir politizuota akcija. Pasak jos, surengti referendumą pagal dabartinius krašto įstatymus, neįmanoma - per daug keliama reikalavimų. "Pati Lietuva pripažįsta nežinanti, kiek ji turi piliečių. Tai apie kokį referendumą galima kalbėti?" - stebėjosi R.Narušienė.