Paramą varguoliams dalijantis Lietuvos „Caritas“ ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija kategoriškai atsisako „Maisto bankui“ mokėti vadinamąjį maisto tvarkymo mokestį. O „Maisto banko“ vadovai tikina, kad „neišvengiamai naujovei“ priešinasi tik saujelė nepatenkintųjų.
Mokestį laiko nepriimtinu
Lietuvos katalikų bažnyčiai priklausantis „Caritas“ teigia, kad ilgai trukęs bendradarbiavimas su „Maisto banku“ gali būti visiškai sustabdytas.
„Caritas“ pasipriešino „Maisto banko“ siekiui labdaringoms organizacijoms taikyti maisto tvarkymo mokestį, kuris esą reikalingas padengti sandėlių nuomos ir transportavimo išlaidas.
„Maisto banko“ noras pasipelnyti iš kitų labdaros organizacijų yra nepriimtinas, pažeidžiantis solidarumo ir teisingumo principus“, – teigė „Carito“ vadovas kunigas Robertas Grigas.
„Caritas“ kasmet pasirūpina apie 430 tūkst. varguolių (apie 80 proc. nuo bendro skaičiaus), neatlygintinai dalija maisto produktų paketus.
Maždaug 70 tūkst. žmonių paremia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, o 35 tūkst. vargingų piliečių pamaitina labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“, kuriam negendančius maisto produktus gyventojai paprastai suaukoja didžiuosiuose prekybos centruose „Maxima“, „Iki“ ir kt.
Visos šios organizacijos pamaitina daugiau kaip pusę milijono skurstančiųjų. Dabar dėl nustatyto maisto tvarkymo mokesčio labiausiai nukentės varguoliai.
Labdarą vainikuoja savanorystė
Lietuvos „Caritas“ įsitikinęs, kad socialinėje veikloje negali būti jokių komercinių santykių.
„Suprantu, kad „Maisto bankas“ bando kaip nors kompensuoti maisto produktų sandėliavimo ir kitas išlaidas, bet toks mėginimas taikyti komercinius santykius teikiant labdarą mums yra visiškai nepriimtinas“, – akcentavo R.Grigas.
„Valstiečių laikraštis“ primena, kad „Maisto bankas“ už atvežamus besibaigiančio galiojimo maisto produktus iš visuomeninių organizacijų, padedančių varguoliams, nuo liepos 1 d. renka 11–12 centų už kilogramą vadinamąjį maisto tvarkymo mokestį.
„Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė tikino, esą šį mokestį atsisako mokėti tik 3–4 organizacijos iš 150, gaunančių maisto produktus iš „Maisto banko“ – Kauno samariečių draugija, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija, Panevėžio Raudonojo Kryžiaus draugija.
Tačiau „Valstiečių laikraštis“ išsiaiškino, kad ne mažiau nei „Caritą“ šis mokestis papiktino ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugiją (LRKD) – antrą pagal dydį organizaciją, padedančią sunkiai gyvenantiems piliečiams.
„Koks dar gali būti mokestis, neva leidžiantis tvarkyti maistą. Tai visiška nesąmonė“, – kategoriškai kalbėjo LRKD pirmininkas Romualdas Konstantinas Dobrovolskis.
Pasak jo, labdaros teikimas, maisto dalijimas ir socialinė pagalba remiasi savanorystės, o ne komerciniais principais.
„Svarbiausia, kad žmonės dirba kaip savanoriai ir dar kažkokį mokestį jie turi mokėti?“ – retoriškai klausė R.K.Dorbrovolskis.
Gąsdina antrąja krizės banga
Anksčiau D.Žebrauskaitė teigė, kad „Maisto bankas“ negauna jokio finansavimo, o „pinigų reikia degalams, mokesčiams už sandėlių, kuriuose laikomi maisto produktai, nuomą ir organizacijos darbuotojų algoms“. Pasak jos, naują mokestį įteisinti buvo būtina, nes socialiai atsakingų bendrovių paramos esą jau nebepakanka.
Jos nuomone, pakartotina krizė dar labiau padidintų varguolių gretas, todėl išlaidos maistui dalyti gerokai išaugtų.
Iš naujo mokesčio „Maisto bankas“ tikisi kasmet surinkti iki 80 tūkst. Lt.
„Ši suma padengtų tik dešimtadalį išlaidų“, – sakė D.Žebrauskaitė.
Praėjusiais metais „Maisto bankas“ išdalijo 2 529 t maisto produktų už maždaug 10,1 mln. Lt. Transportavimo ir kitos išlaidos sudarė apie 700 tūkst. Lt.
„Carito“ atsisakymą mokėti maisto tvarkymo mokestį „Maisto banko“ vadovė D.Žebrauskaitė pavadino „karštakošišku“.
Mėgina didinti įtaką?
Paklausta, kokią paramą „Maisto bankas“ gauna iš valstybės, jo vadovė D.Žebrauskaitė tikino, esą gaunamos paramos nepakanka.
„Tikėtina, kad kitais metais 80–90 proc. sumažės Europos Bendrijos finansavimas pagal Maisto iš intervencinių atsargų tiekimo labiausiai nepasiturintiems asmenims programą, todėl didelė dalis žmonių, dabar gaunančių paramą kruopomis ir kitais produktais, jos negaus“, – sakė D.Žebrauskaitė.
Per pastaruosius trejus metus pagal šią programą „Maisto bankas“ gyventojams išdalijo produktų maždaug už 5 mln. Lt.
Tačiau šios programos lyderis – ne „Maisto bankas“. Lietuvos „Caritas“ maisto produktų yra išdalijęs už 53,3 mln. Lt, o Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija – už 15,8 mln. Lt.
Visoms šioms organizacijoms, įskaitant ir „Maisto banką“, ES kompensuoja 1 proc. išlaidų nuo išdalytų produktų vertės.
Už transportavimo, sandėliavimo ir administracines išlaidas kompensuojama ir iš valstybės biudžeto. Rinkos reguliavimo agentūra vien „Maisto bankui“ per trejus metus kompensavo 85,8 tūkst. Lt, todėl sunkiai suvokiama, kodėl „Maisto bankas“ iš labdaros organizacijos virsta elementaria komercinių paslaugų teikėja.
Fondui išsilaikyti vis sunkiau
D.Žebrauskaitė aiškino, kad labdaros ir paramos fondui „Maisto bankas“ kiekvieną mėnesį reikia apie 1 000 litrų degalų. Čia dirba 140 savanorių, o darbo užmokestis mokamas 14 darbuotojų.
„Užklupus ekonomikos krizei, paramos gauname apie 25 proc. mažiau, o maisto tvarkymo mokestį rekomendavo įvesti ir Europos Bendrijos šalys“, – tikino D.Žebrauskaitė.
Paprašyta patikslinti, kurios šalys rekomendavo tai daryti, D.Žebrauskaitė kalbėjo jau kitaip. „Šį mokestį siūlo taikyti Europos Sąjungos „Maisto banko“ federacija“, – paaiškino D.Žebrauskaitė.
Be kita ko, ji įsitikinusi, kad maisto tvarkymo mokesčio istorija nepakenkė „Maisto banko“ dalykinei reputacijai.
Tačiau specialistai konstatuoja, kad „Maisto bankas“ užima tik nedidelę nišos dalį socialinės paramos srityje. Fondas užsiima maisto produktų surinkimu ir išdalijimu, o po mokesčio atsiradimo – jau ir maisto produktų perdavimu organizacijoms, kurios maisto paketus pristato konkretiems varguoliams.
Dosniai finansuoja socialinius projektus
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teigia, kad labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ nefigūruoja jokiuose SADM projektuose, o „Caritas“ gauna gana dosnų finansavimą įvairiuose projektuose.
Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ motinos ir vaiko globos namai už 106 tūkst. Lt teikia socialinę ir psichologinę pagalbą vienišoms bei smurtą patyrusioms motinoms. 44 tūkst. Lt „Caritui“ skirti teikti pagalbą prostitucijos ir prekybos moterimis aukoms.
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos „Caritas“ už 9,42 tūkst. Lt teikia psichosocialinę pagalbą smurto aukoms, o savanorystei skatinti SADM „Caritui“ šiemet skyrė iš viso 40 tūkst. Lt.
Tvarką nustato patys sandorio dalyviai
Rasa Virvilienė, Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja
Atsiskaitymo tarp civilinio sandorio dalyvių tvarką nusistato patys sandorio dalyviai. Labdaros ir paramos fondas apmokėjimą už suteiktas paslaugas pavadino maisto tvarkymo mokesčiu, tačiau tai nereiškia, kad Valstybinė mokesčių inspekcija tokį mokestį administruoja. Taikant Pelno mokesčio įstatymo nuostatas fondo gautas apmokėjimas už suteiktas paslaugas priskiriamas šio fondo pajamoms, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną.
Jeigu dalis apmokėjimo būtų panaudota maistą tvarkantiems asmenims apmokėti, panaudotoji dalis, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną, būtų atimama iš fondo pajamų. Pelno nesiekiančių organizacijų kriterijams atitinkančių vienetų, taip pat ir labdaros ir paramos fondų, pajamų apmokestinimas priklauso nuo to, kokiems tikslams panaudojamas apmokestinamasis pelnas. Jeigu jis naudojamas ūkinės komercinės veiklos plėtrai – apmokestinamasis pelnas apmokestinamas pelno mokesčiu, jeigu skiriamas įstatuose numatytos visuomenei reikalingos veiklos išlaidoms padengti – pelno mokesčiu neapmokestinamas.