Penktadienį prieš Europos teisingumo ir vidaus reikalų taryboje posėdį įvykusiame Lietuvos ir Austrijos teisingumo ministrų dvišaliame susitikime, ministrai pasirašė dvišalę deklaraciją, kurioje Austrijos teisingumo ministrė įsipareigojo kelti klausimą dėl išlygos atsisakymo savo šalyje.
"Išlygos atsisakymas leistų užtikrinti, kad tokios situacijos, kaip nutiko su Michailu Golovatovu, daugiau nepasikartotų. Tačiau tai sprendimas į ateitį, šalia kurio mes dar turime rasti aiškius atsakymus į visus klausimus apie M.Golovatovo paleidimo aplinkybes, kad Lietuva galėtų prieiti prie galutinio Austrijos poelgio politinio įvertinimo", - pranešime cituojamas R.Šimašius.
Lietuvos teisingumo ministras paragino visas valstybes, taikančias Europos arešto orderio išlygą, ją persvarstyti.
Šią išlygą iš 27 Europos Sąjungos valstybių narių taiko keturios: Prancūzija, Liuksemburgas, Austrija ir Italija.
Ar išlygos taikymas yra tinkamas, įvertinti visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, kurios yra ją priėmusios, yra rekomendavusi ir Europos Komisijos teisingumo komisarė Viviane Reding.
Ji yra anksčiau sakiusi, kad Austrija galėjo netaikyti Europos arešto orderio M.Golovatovo atžvilgiu dėl minėtosios išlygos.
Įtariamasis Sausio 13-osios byloje Rusijos pilietis M.Golovatovas pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį liepos 14-ąją buvo sulaikytas Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas. M.Golovatovas Lietuvoje įtariamas nusikaltimais žmoniškumui.
Tai sukėlė didelį Lietuvos nepasitenkinimą. Kai kurie politikai Lietuvoje ir Austrijoje teigia, kad tokią sulaikymo baigtį lėmė Rusijos spaudimas.
Oficialūs Austrijos pareigūnai tvirtina, kad jų šalis šiuo atveju laikėsi savo įstatymų, tačiau Lietuva pabrėžė, jog Austrija turėjo atsižvelgti ir į ES teisę.