Taip Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikai – Valdemaras Tomaševkis, Jaroslavas Narkevičius ir Michalas Mackevičius – aiškina savo nepasitenkinimą naujuoju Švietimo įstatymu, sustiprinančiu lietuvių kalbos mokymą tautinių mažumų mokyklose.
Kaip žinoma, dalis Lietuvos lenkų prie Seimo penktadienį organizuoja daugiatūkstantinį mitingą, tačiau jame bus keliamos ne tik švietimo problemos, bet piktinamasi ir neva įstrigusiu žemės grąžinimo procesu gausiai Lietuvos lenkų gyvenamuose rajonuose.
„Sako, ar mes Lietuvos piliečiai, patriotai, ar mylime Lietuvą, ar yra lojalūs ar nelojalūs? Ir mylime daugiau negu kiti, ir lojalūs daugiau negu kiti. Jeigu reikės ginti, tai dar neaišku, kas stovės pirmoje eilėje. Ir tik mylime ne taip kaip višta myli savo viščiukus, bet mes vis dėl to žmonės ir turime kovoti, kur yra neteisybė, kur reikia taisyti situaciją“, - spaudos konferencijoje kalbėjo LLRA Seimo narys bei Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas M. Mackevičius.
Primenama, kad Lietuvos lenkai nepatenkinti Švietimo įstatymu, kuriuo sustiprinamas lietuvių kalbos mokymas tautinių mažumų mokyklose ir nuo 2013-ųjų suvienodinamas lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas lietuvių ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams. Lenkams labiausiai kliūva suvienodinamas abitūros egzaminas, mat, jų teigimu, lietuvių kalbos mokymosi programos lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose yra skirtingos.
Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinėje darbo grupėje švietimo klausimams aptarti buvo pasiektas sutarimas nuo 2013-ųjų suvienodinti valstybinės lietuvių kalbos egzaminą, tačiau pereinamuoju laikotarpiu skirtųsi egzamino vertinimo normos lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų absolventams.
Nepatinka, kad tarėsi su Varšuva
Tuo tarpu Lietuvos lenkų politikai piktinasi, kad švietimo klausimai, kurie liečia Lietuvos lenkų bendruomenę, aptariami ne su jais pačiais, o su Lenkijos atstovais. Maža to, jie pageidautų, kad tautinių mažumų mokyklų abiturientams valstybinės kalbos egzamino forma būtų gramatikos testas, o ne rašinys, nors nuo 2013-ųjų visi mokiniai turėtų rašyti tik rašinį.
„Kodėl tie lenkai amžinai nepatenkinti? Dabar vyko kažkokie susitikimai Varšuvoje, apie kažką kalbėjo, bet kalbėjo visai ne apie Švietimo įstatymą. Man atrodo, kad vyksta toks procesas, jog sąmoningai nukrypstama nuo pagrindinių temų. Jei mes sakome, kad negalima įstatymiškai proteguoti mokyklų, kuriose mokymas vyksta valstybine kalba, tautinių mažumų mokyklų sąskaita (tai yra ten, kur trūksta vaikų, galima uždaryti lenkišką, rusišką mokyklą, bet jokiu būdu negalima uždaryti lietuviškos), mums sako – mes kitaip vertinsime lietuvių kalbos egzaminą“, - piktinosi parlamentaras M. Mackevičius.
„Jeigu mes sakome, kad negalima prievarta tautinių mažumų mokykloms nuo pat rugsėjo įvesti tam tikrų dalykų mokymo valstybine kalba, mums sako – o gal mes pažiūrėsime ir ateityje sumažinsime reikiamą vaikų kiekį vienoje klasėje. Tai reikia žiūrėti, o ne važiuoti į Varšuvą aptarti, kaip vertinsime egzaminą. Čia yra mūsų, Lietuvos, reikalas, čia Švietimo ir mokslo ministerijos kompetencija, valdžia turi norėti išgirsti, išklausyti savo piliečius ir nereikės važiuoti į Varšuvą kalbėti apie egzamino vertinimus“, - tęsė Seimo narys.
V.Tomaševskis: man tik gaila E.Masiulio
LLRA pirmininkas ir europarlamentaras V. Tomaševskis taip pat aiškino, kad, nors švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius yra liberalas, elgiasi jis esą kaip nacionalistas.
„Gal per griežtai pasakiau, bet, deja, tokią nuomonę išgirdau iš protestuojančių. Sunku suprasti, kodėl liberalas priima diskriminuojančius įstatymus“, - teigė V. Tomaševskis.
Politiko tvirtinimu, šiuo metu reiktų stabdyti naujojo Švietimo įstatymo galiojimą ir tartis iš naujo. Jo nuomone, jeigu tai nebus padaryta, Liberalų sąjūdis kituose rinkimuose patirs nokautą ir negaus mandatų.
„Man tik gaila Eligijaus Masiulio, kuris yra tikras liberalas, labai tolerantiškas žmogus, o jo partijos narys ir bičiulis kenkia visai partija“, - spaudos konferencijoje kalbėjo LLRA vadovas.
V. Tomaševskio nuomone, anksčiau ar vėliau Švietimo įstatymas bus pakeistas – jei ne šios, tai kitos valdžios.
Neigiamai jis įvertino ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ mitingą prie Vilniaus rajono savivaldybės dėl blogos lietuviškų mokyklų padėties lenkų valdomuose regionuose. Anot V. Tomaševskio, tai buvo mitingas dėl mitingo arba blogai pasirinkta „tvarkiečių“ priešrinkiminė strategija.
Kaip žinoma, LLRA atstovai Seime dirba „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijoje. „Mes dirbame pagal ypatingus sutarimus, kai turime tam tikrą judėjimo laisvę ir suprantame, kad kiekvienas turi teisę bandyti pritraukti savo rinkėjus“, - bendro darbo pagrindus parlamente su „tvarkiečiais“ aiškino J. Narkevičius.
Siūlo lietuviškai mokyti emigrantus
LLRA pirmininkas V. Tomaševkis Lietuvos valdžiai pasiūlė ne konfliktuoti su Lietuvoje gyvenančiomis tautinėmis mažumomis, bet skirti lėšų lietuviškai mokytis emigrantams ir jų vaikams.
„Kodėl mūsų valdžia negalvoja apie emigrantus? Dabar pusė milijono gyvena Anglijoje arba Airijoje, jie apskritai nemokės lietuvių kalbos, o mes kovojame su tautinėmis mažumomis“, - piktinosi politikas.
Jį taip pat papiktino sprendimas lietuviškoms mokykloms gausiai lenkų gyvenamuose rajonuose 20 proc. padidinti mokinio krepšelį. Didesnis mokinio krepšelis skiriamas ir tautinių mažumų mokykloms.
Kaip žinoma, daugumos lietuviškų mokyklų steigėja yra Švietimo ir mokslo ministerija, o ne savivaldybė, tad ir mokyklos tiesiogiai pavaldžios ministerijai.
„Mes suprantame, kodėl tautinės mažumos gauna šitą priedą, kadangi per savaitę yra daugiau pamokų, yra vienas papildomas dalykas - gimtoji kalba, tai penkios pamokos per savaitę“, - aiškino V. Tomaševskis.
Pripažino prastai kalbantys lietuviškai
Spaudos konferenciją surengę LLRA atstovai aiškino, kad valstybinės kalbos mokėjimas gyvenant Lietuvoje yra būtinas ir esą jaunimas puikiai kalba lietuviškai, tačiau pripažino, kad jų pačių lietuvių kalba garbės jiems nedaro.
Pasiteiravus, kodėl visi trys politikai taip prastai kalba lietuviškai ir ar tai nėra blogos sovietmečio švietimo sistemos, nemokiusios tautinių mažumų lietuviškai, atspindys, V. Tomaševkis, J. Narkevičius ir M. Mackevičius pripažino, kad sovietmečiu išties niekas vaikų kalbėti gražiai lietuviškai nemokė.
„Taip, čia nėra gimtoji mano kalba ir sovietmečiu Vilniuje lietuviškai nekalbėta, jūs dar šito nežinote. Bet mūsų jaunimas puikiai moka lietuvių kalbą. Mes gal ir prastai kalbame lietuviškai, bet vidutiniškai mokame viena kalba daugiau. Tai nėra jau taip blogai. Bet problema ta, kad pusė milijono lietuvių, kai jų gimtoji klaba lietuvių, lietuviškai nemokės“, - temą apie emigrantus pratęsė V. Tomaševkis.
„Mano vaikai puikiai moka lietuviškai“, - teigė politikas.
„Kai atėjo nepriklausomybė, sakiau mokytojai, tai jau kalbėsime vien tik lietuviškai, o ji sako: „Baik, nemoku aš“. Tai ir buvo toks mokymas, Naujojoje Vilnioje niekas lietuviškai neklabėjo“, - pasakojo ir M. Mackevičius.
„Mes iš tiesų sovietinėje sistemoje baigėme mokyklą, kur lietuvių kalba nebuvo prioritetas, prioritetas buvo rusų kalba. Bet dabar nepriklausomybės metais mes labai kreipiame dėmesį į švietimo sistemą. Lietuvių kalbos mokėjimas yra būtinybė, apie kurią nediskutuojama“, - sakė ir J. Narkevičius.