Ketvirtadienio vakarą VU vyko Oksfordo, Kembridžo ir VU studentų organizuotas forumas „Akademiškumas Lietuvoje“.
Kembridže daktaro laipsnį apsigynęs parlamentaras konservatorius M. Adomėnas kalbėjo, kad akademinė laisvė nėra laisvė bet kam – ji susijusi su tam tikru įsipareigojimu tiesos paieškoms, akademiniam sąžiningumui.
Jis priminė Vokietijos krašto apsaugos ministro Theodoro zu Guttenbergo istoriją - šis turėjo atsistatydinti nustačius, kad dalis jo disertacijos nuplagijuota. „Parodykite man nors vieną lietuvių politiką, kuris dėl panašaus dalyko būtų atsistatydinęs. Nerasite“, - sakė Seimo narys.
Kliuvo V. Uspaskichui
Klausimus apie akademinį sąžiningumą M. Adomėnui kėlė ir studentai. Vienas studentas klausė, ar įsteigtas akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius turėtų vykdyti akademinę liustraciją ir persekiojimą tiems, kurie kombinuotais ar nupirktais diplomais suteršė akademijos vardą.
„Manau, jei norime išlaikyti nedevalvuotus Lietuvos laipsnius, labai griežta priežiūra yra labai svarbi. Mes matome didžiulius procesus mokslo laipsnių falsifikavime, daliniame falsifikavime, kitokiame nepelnytame įgijime, jaunų mokslininkų darbų pasivogime ir panaudojime“, - kalbėjo Seimo narys.
Pasak jo, problema, kad aukštųjų mokyklų vidaus priežiūros institucijos su tuo dėl įvairių priežasčių nesusidoroja.
Kita studentė klausė, kaip užtikrinti politinį stabilumą. „Pirma reikia atimti diplomą iš Viktoro Uspaskicho“, - atsakė M. Adomėnas. Čia pat jis pajuokavo turįs Seimo nario neliečiamybę, tad galįs sau leisti taip kalbėti.
DELFI primena, kad prieš keletą metų kilus skandalui taip ir liko neaišku, ar dabartinis europarlamentaras V. Uspaskichas tikrai mokėsi G. Plechanovo akademijoje.
Kaip antrą žingsnį politiniam stabilumui užtikrinti M. Adomėnas įvardijo akademinės bendruomenės įtraukimą į diskusijas.
„Lietuvoje reikia viešos diskusijos politiniais klausimais, kur iš tikrųjų intelektualai galėtų pasakyti – žiūrėkite, tai, ką Veselka ar Gražulis šiandien prikalbėjo, yra visiška nesąmonė, gėda net klausyti. Gal kas įsiklausys“, - kalbėjo parlamentaras.
Tačiau šiandien jis sakė matantis priešingą tendenciją – ciniškumo ir abuojumo didėjimą. Kaip to pavyzdžius politikas įvardijo „pajacų partijos“ išrinkimą (kalbama apie Tautos prisikėlimo partiją – DELFI) bei teisto žmogaus išrinkimą į Vilniaus merus (omenyje turėtas Artūras Zuokas – DELFI).
Universitete – tokios pat žiurkių lenktynės kaip ir politikoje
Iš akademinės erdvės išėjęs į politiką, M. Adomėnas sakė girdėjęs aplinkinių pastabų, kaip ten baisu, kaip visi pasiryžę perkąsti vieni kitiems gerkles, įsmeigti peilį iš nugaros, pakišti koją. „Bet kai prisimeni, kas vyksta akademinėje plotmėje – čia vyksta tokia pati politika, tokios pat žiurkių lenktynės, tik tiek, kad tikslai žymiai menkesni“, - teigė parlamentaras.
Jis pastebėjo, kad akademinė bendruomenė labai bijo politikos. Kita vertus, sakė M. Adomėnas, politika Lietuvoje per daug toli nuo akademijos. „Pasiklausykite eilinio posėdžio Seime – joks racionalus argumentas nebūna išklausytas, žmonės balsuoja gentiniu būdu – frakcijos seniūnas liepė, ir balsuosime. Nesvarbu, kad gali pasakyti triuškinantį argumentą, jog balsavimas sužlugdys biudžetą ar dar kažką“, - konstatavo M. Adomėnas.
Pasak M. Adomėno, politikoje stinga įžvalgų į vykstančius procesus – remiamasi krūvomis banalių nuvalkiotų klišinių argumentų, pavyzdžiui, „neišradinėkime dviračio“. Politikas pastebi, kad išradinėti dviračio nebijojusios mažos valstybės sukūrė „Skype“, „Nokia“ ir dabar labai gerai gyvena.
„Politikoje nėra racionalumo ir protingumo standarto. Kad jūs žinotumėte, kiek yra kvailių Seime. Techninių kvailių. Atsiprašau, gal aš ne techniškai vartoju žodžius, bet juos skiriu nuo bepročių. Nes yra dar kita kategorija, kurių irgi labai daug. Bet jie visi išrinkti lietuvių tautos, todėl turime gyventi su tuo, ką išsirinkome“, - kalbėjo M. Adomėnas.
M. Adomėno teigimu, akademija turi uždavinį ir privilegiją keisti ydingus papročius auklėdama jaunąją kartą – įdiegti tam tikras praktikas, dorybes, kurios vėliau įgalins žmogų veikti kaip pilnavertį pilietį.