Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovė: Lietuvos lenkų atstovai gyrė Vyriausybę už darbą su tautinėmis mažumomis

Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė teigia nesuprantanti, kodėl Lietuvos lenkai piktinasi švietimo ekspertų darbo grupės veikla. Pasak jos, darbo grupės posėdžiuose mūsų šalies lenkų atstovai negailėjo pagyrų Vyriausybei, bet viešojoje erdvėje demonstruoja tik pasipiktinimą.

I. Gasperavičiūtė dalyvavo darbo grupės veikloje kaip lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje atstovė. Pasak jos, atmosfera buvo puiki, emocijų pliūpsnių išvengta. Be to, Lietuvos lenkų atstovas darbo grupėje Juzefas Kvetkovskis esą gyrė dabartinę Lietuvos valdžią už darbą lenkų mažumos labui. Pats J. Kvetkovskis pripažįsta, kad Vyriausybę girti yra už ką, bet pabrėžia matąs ir nemažai pagrindo skųstis.

Stebisi karšta atmosfera Vilniaus krašte

„Pačioje darbo grupėje atmosfera yra, sakyčiau, draugiška ir labai darbinė. Ir iš vienos, ir iš kitos pusės dalyvauja ekspertai, iš tikrųjų išmanantys švietimo klausimus. Derinant, aišku, kiekviena pusė pasvėrė ir įvertino kiekvieną žodį. Tačiau tai vyko labai atsakingai ir be jokių kivirčų“, - įspūdžiais iš dviejų darbo grupės posėdžių, vykusių Druskininkuose ir Varšuvoje, dalijosi I. Gasperavičiūtė.

Pasak jos, gerą valią demonstavo ir Lietuvos lenkų delegatas darbo grupėje J. Kvetkovskis.

„Tikrai nesijaučia jokių įtampų. Nežinau, kodėl toks vertinimas keistas: kad nepriėjo, kad nesutarė. Kad ir pats J. Kvetkovskis Druskininkuose konstruktyviai dalyvavo darbuose ir net išsakė tokią mintį, kad dabartinė Vyriausybė tautinių mažumų klausimu yra padariusi daugiausiai“, - tęsė Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovė.

„Man kartais susidaro toks įspūdis, kad Lietuvos lenkai kartais patys sau prieštarauja“, - pridūrė ji.

Gyrė, bet ne už Švietimo įstatymą

Tuo tarpu J. Kvetkovskis DELFI teigė dvejojantis, ar iš tiesų gyrė Vyriausybės darbą sprendžiant tautinių mažumų problemas.

„Gal neatsimenu. Bendrai tvarkosi, - svarstė pašnekovas. - Bet čia bendrai. O kas liečia (Švietimo – DELFI) įstatymą ir tuos visus dalykus – tai ne.“

Vėliau jis prisiminė iš tiesų pareiškęs, kad Vyriausybė dirba kokybiškai, tačiau esą buvo kalbama apie labai konkrečius sprendimus, nesusijusius su Švietimo įstatymu, dėl kurio tautinės mažumos penktadienį rengia tūkstantinį mitingą prie Seimo.

Didžiausia bėda – lietuvių kalbos egzaminas

Nors Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybė teigia nesuprantanti, kodėl lenkų tautinė mažuma nori ne tik skirtingo lietuvių kalbos egzamino vertinimo, bet ir skirtingų egzaminų lietuviams bei tautinių mažumų moksleiviams, J. Kvetkovskis teigia, jog ši problema yra esminė.

„Kad būtų pagal turinį kitas (egzaminas – DELFI), tai reiškia, kad būtų kitas egzaminas. Kad būtų iš esmės kitas egzaminas. Kadangi iki 10-os klasės yra skirtingos programos, 11-12 klasėse – taip pat ne visai vienoda“, - aiškino Lietuvos lenkų atstovas darbo grupėje.

Jis pažymėjo, kad tautinės mažumos ne taip gerai moka lietuvių kalbą, turi kuklesnį žodžių bei išsireiškimų arsenalą – dėl to esą būtų logiška jų atstovams rašyti kitokius rašinius, nei rašo lietuvių tautybės moksleiviai.

J. Kvetkovskio teigimu, tautinių mažumų moksleiviams turėtų būti duodamos ne tik kitokios egzamino temos, bet ir kuklesnės apimtys: jei lietuvių moksleiviai rašys maždaug 600 žodžių rašinį, lenkų, rusų ir kitų tautinių mažumų abiturientams būtų galima taikyti kuklesnį reikalavimą – 400 ar 300 žodžių.

Lenkijos lietuviai tikisi panašių išlygų, kokias žadama Lietuvos lenkams

Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė I. Gasperavičiūtė pažymėjo, kad kai kurie darbo grupėje priimti sprendimai sprendimai dėl Lietuvos lenkų švietimo teikia vilties ir lietuviams Lenkijoje.

„Pavyzdžiui, įrašas apie Lietuvos lenkų mokyklas, kad iš reikalaujamų 10 mokinių (kalbama apie minimalų skaičių moksleivių, kurio reikia klasės komplektavimui – DELFI) sumažinama iki 7 mokinių. Aš manau, kad tai labai naudinga Lietuvos tautinėms mažumoms. Pas mus reikalaujama, kad klasėje būtų mažiausiai 14 mokinių. Turiu viltį, kad mes kalbėsime ir bus prieita prie tokių išvadų, kad padaryti taip pat, kad pas mus, ir Lenkijos lietuviams, būtų reikalaujama ne 14, o 7 mokinių klasės komplektui“, - vylėsi pašnekovė.

Kitas darbo grupės susitikimas įvyks spalio 14 d., Vilniuje. Tiek I. Gasperavičiūtė, tiek J. Kvetkovskis tikisi, kad jame pavyks daug pasiekti.