Anot LLS sekretoriaus, politinė atmosfera Vilniuje kol kas neprisideda prie įtampos tarp Lietuvos ir Lenkijos mažinimo. E. Trusevičius viliasi, kad ją sumažins nauja Tautinių mažumų įstatymo redakcija, kuri, kaip tikisi Lietuvos lenkai, įteisins dvikalbius užrašus Vilniaus krašte. Tuo tarpu Punsko lietuvių sprendimą atsisakyti užrašų gimtąja kalba LLS sekretorius laiko keistu, mat lietuviai atsisako to, ką jiems leidžia Lenkijos įstatymai.
Nesupranta D. Grybauskaitės kritikos
Antradienį D. Grybauskaitė Lietuvos radijui pareiškė, jog kiršinant Lietuvą su Lenkija nesilaikoma 1994 m. sudarytos dvišalės sutarties nuostatos, jog tautinės mažumos turi būti lojalios valstybei. E. Trusevičiui tokie šalies vadovės žodžiai buvo netikėti.
„Pirmiausiai tegul prezidento kanceliarija ir prezidentė susitvarko savu užsienio politikoje, kad Lietuvos užsienio politika būtų aiški ir akivaizdi. O 1994 m. sutartį, jeigu žiūrėti iš grynai biurokratinio taško, galima nutraukti. Jos galima apskritai nebevykdyti. Bet sutartis yra gerų kaimyninių santykių. Tai reiškia, į ją reikėtų žiūrėti lanksčiai ir geranoriškai, o ne paimti vieną sakinį ir cituoti, mojuoti juo, – piktinosi LLS sekretorius. – Reikėtų prezidentės paklausti, kuo mažumos yra nelojalios, kai reikalauja savo teisių paisymo, europinių teisių paisymo. Ar Lietuvos lenkų bendruomenės atstovai darė akivaizdų demaršą prieš Lietuvos Respublikos teisėtai išrinktą valdžią? Manau, kad šitoje vietoje prezidentė truputėlį persistengė.“
Pašnekovas taip pat kritikavo D. Grybauskaitės ir kitų Lietuvos politikų pasisakymus apie Lenkijos kišimąsi į valstybės vidaus reikalus. Esą Lenkija turi teisę ginti savo tautiečių interesus Lietuvoje ir šia teise naudojasi.
„Jeigu kas nors mano, kad tai yra kitos valstybės kišimasis į kaimyninės valstybės vidaus politiką – tai jų valia taip manyti. Bet europinėje praktikoje tai yra normalus dalykas, kai valstybė rūpinasi savo išeivija, gyvenančia kitoje valstybėje“, – tęsė LLS sekretorius.
Politikas teigė esąs ne mažiau nustebęs dėl D. Grybauskaitės žodžių, esą Lenkija ir Lietuva jokių papildomų susitarimų dėl vardų ir pavardžių rašybos nesudarė. „Jeigu tai buvo kalbų ar asmeninių kontaktų lygmenyje, tai traktuoti kaip valstybinius įsipareigojimus, kažin ar būtų korektiška“, - sakė šalies vadovė.
Anot E. Trusevičiaus, tokie prezidentės žodžiai yra nekorektiški.
„Jeigu žodinis įsipareigojimas nieko nereiškia, tokios draugystės (tarp Lietuvos ir Lenkijos – DELFI) negali būti. Ir jokie raštiški įsipareigojimai nepadės draugystės išsaugojimui, jeigu draugas arba bičiulis nesilaiko žodžiu. Jeigu prezidentė mano, kad buvusių valstybės vadovų, tame tarpe – ir prezidento Valdo Adamkaus, žodžio nevalia vertinti rimtai, tai gali būti taip, kad po tam tikro laikotarpio jūsų žodis nieko nereikš“, - pridūrė LLS sekretorius.
Abejoja, ar šis Seimas pagerins lenkų padėtį
„Politinis sprendimas jau yra. Klausimas šioje situacijoje vienas – ar tai padarys dabartinės sudėties parlamentas, ar naujos sudėtis, po kitąmet vyksiančių rinkimų“, – sakė LLS sekretorius.
Lenkijos lietuviai sutirština spalvas?
Paprašytas pakomentuoti Punsko lietuvių sprendimą atsisakyti užrašų gimtąja kalba, LLS sekretorius teigė nesuprantantis tokio žingsnio motyvų.
„Na, jei Lenkijos lietuviai nebenori naudotis kaimyninėje valstybėje galiojančio Tautinių mažumų ir regioninės kalbos įstatymo nuostatomis, kurios suteikia galimybę naudoti lietuviškus vietovardžių pavadinimus, (...) tai jų, Lenkijos lietuvių, valia. Tai nebepakeis fakto, kad Lenkijos respublikoje Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatos dėl gatvių ir vietovardžių pavadinimų perkeltos į nacionalinę teisę. (...) Tai yra jų valia, jų teisė rinktis. Ir, netgi sakyčiau, jų problema“, – svarstė E. Trusevičius.
Pasak jo, nei šis sprendimas, nei išpuoliai prieš Lietuviškus užrašus Lenkijoje nekeičia fakto, jog Lenkijos lietuviai turi daugiau teisių, nei lenkai Lietuvoje.
„Lietuvos lenkai, jeigu būtų turėję tiek teisių, kiek turi Lenkijos lietuviai, šiandien situacija tarp oficialaus Vilniaus ir oficialios Varšuvos būtų visiškai kita. Ir santykiai būtų geri“, – tvirtino E. Trusevičius.
Pašnekovas taip pat teigė apgailestaujantis dėl išpuolių prieš lietuvių tautinę mažumą, tačiau teigė manantis, kad dėl neapykantos protrūkio dalis kaltės tenka ir Lietuvos politikams.
„Aš apskritai to išpuolio su lietuviškų pavadinimų užtepimu nesureikšminu. Netgi vadinu tai ne vandalizmu, o chuliganizmu. Jeigu šiandien, po kelių savaičių, tie užrašai dar kabo, tai kur žiūri Punsko valdžia? Reikia mikliai imtis priemonių ir kabinti naujas lenteles. Ikiteisminiam tyrimui tai netrukdys. Kaltininkas, esu tikras, bus rastas, – dėstė E. Trusevičius. – Be abejo, to reikėjo tikėtis. Nes sprendimų priėmimas (Vilniuje – DELFI) užsitęsė per ilgai. (...) O dėl tos situacijos, kuri dabar yra, praktiškai taurė yra pilna. Klausimas, tiktai ar nubyrės į tą taurę vienas ar kitas lašas ir jinai jau persipildys.“
LLS sekretorius taip pat išreiškė nuostabą dėl Lenkijos lietuvių pareiškimų, jog kitąmet dėl finansavimo stokos veikiausiai teks uždaryti dvi iš penkių lietuviškų mokyklų Lenkijoje.
„O kas yra tų švietimo įstaigų steigėjas? Ar ne dabartinė Punsko valdžia? Ir kokios priežastys yra tų įstaigų galimam likvidavimui? Gal objektyvios? Kai Trakų rajone buvo likviduota lenkų mokykla, žiniasklaidoje nei vieno skandališko brūkštelėjimo nebuvo. O jeigu Lietuvos lenkų bendruomenė norėtų padaryti ažiotažą, pagrindo tam būtų. Bet mes žvelgiame objektyviai: jeigu toje vietovėje fiziškai nebeliko moksleivių, tai buvo objektyvios priežastys tai įstaigai likviduoti. Niekas nekėlė klausimo ir nereiškė pasipiktinimo. O jeigu Lenkijoje yra tokia situacija, kad nebelieka ar yra keliolika moksleivių (lietuviškoje mokykloje – DELFI), tai klausimas, kur žiūri Punsko valdžia“, – sakė E. Trusevičius, pabrėždamas, esą mokyklų likvidavimo klausimas – išimtinai Punsko valdžios rankose, o lenkiška Baltstogės regiono valdžia į tai nė kiek nesikiša.
DELFI primena, kad lietuviškų užrašų Punsko valsčiuje nebeliks jau trečiadienį.