Krašto apsaugos ministerijos (KAM) aiškinimu, taip yra užsienio valstybėse, o kario duonos ragavę asmenys esą yra motyvuoti sąžiningai vykdyti krašto įstatymus. Tuo metu lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė neslepia, kad didžiausi ginčai tebeaidi dėl galbūt pažeidžiamų silpnosios lyties atstovių teisių. Tačiau kaip kontrargumentas joms pateikiamas Karo prievolės įstatymas, neatimantis teisės ir joms tarnauti kariuomenėje.
KAM Viešųjų ryšių departamento vedėja Jovita Banevičiūtė dienraščiui prasitarė, kad įstatymo pakeitimais siekiama pritraukti kuo daugiau asmenų, kurie savanoriškai ateitų į bazinius karinius mokymus ir pasirengtų krašto gynybai. "Valstybės tarnyboje, kaip ir kario tarnyboje, ištikimybė ir atsidavimas savo valstybei - būtini. Atlikusieji karo tarnybą jau būna parengti ir motyvuoti ištikimai tarnauti savo kraštui, sąžiningai vykdyti įstatymus ir jiems pavestas pareigas bei tarnauti visuomenės interesams", - dėstė KAM atstovė.
A.Burneikienės teigimu, manyta, kad nesutarimų gali kilti dėl vyrų ir moterų karo prievolės atlikimo. Juk juos Karo prievolės įstatymas traktuoja nevienodai, tačiau ir čia teisinė bazė sustyguota taip, kad pralaimėjusiajam konkurse teliks nulenkti galvą. "Moterys turi teisę tapti karo prievolininkėmis, vyrams tai apibrėžiama kaip pareiga. Tad įstatymų leidėjai pasirūpino, kad visi piliečiai, neatsižvelgiant į jų lytį, turėtų galimybę pasinaudoti teise į karinę tarnybą", - paaiškino ji.