Specialiosios paskirties uždaros akcinės bendrovės “Palangos komunalinis ūkis” vyriausiasis inžinierius Danius Puodžius laikraščiui sakė, jog pėsčiųjų bulvaru tapusioje gražiausioje Palangos gatvėje poilsiautojai geriamojo vandens fontanėlius naudoja ne pagal tikrąją jų paskirtį. Paklaustas apie naujųjų purškiančių vandens baseinėlių eksploataciją, vyriausiasis inžinierius sakė, jog atostogautojai ilgai nedvejodami juos panaudoja savo nuožiūra.
“Geriamojo vandens fontanėliai skirti ne kojoms plauti, o atsigerti. Jau pateikėme pasiūlymus Savivaldybei – padaryti, kaip Birutės alėjoje, arba palikti juos kaip plovyklą, tačiau tuomet reikia didesnių”, - “Vakarinei Palangai” sakė D.Puodžius.
“Palangos komunalinio ūkio” vyriausiasis inžinierius minėjo, kad poilsiautojai prie geriamojo vandens fontanėlio plaudamiesi kojas pritaško daug vandens, be reikalo spaudžia mygtuką. “Idėja – netinkama. Ją turime keisti”, - teigė D.Puodžius.
Panaši situacija yra ir su fontanu Jūratės ir Kastyčio skvere. Čia taip pat poilsiautojai purškiamu vandeniu džiaugiasi savaip – braido, plauna kojas ir šitaip baseinėlyje palieka nemažai smėlio. Dėl to “Palangos komunalinis ūkis” priverstas dažniau valyti fontaną. “Maždaug kas dešimt dienų turime išleisti vandenį ir išplauti, nors pagal instrukciją tai priklauso daryti tik vieną kartą per mėnesį”, - kalbėjo D.Puodžius.
Jūratės ir Kastyčio skvere esantį trykšlį tenka kuopti ne tik nuo smėlio, bet ir kitų teršalų. “Palangos komunalinio ūkio” vyriausiasis inžinierius sakė, jog egzotinių šiukšlių nepasitaiko. Poilsiaujantys primėto popierių, polietileninių maišelių, stiklo randama retai. Kas dieną tvarkomame baseinėlyje aptinkama ir monetų, kurias atvykusieji pirmą kartą meta norėdami čia darsyk sugrįžti. Smulkius pinigus, kaip manoma, susirenka valytojos.
UAB “Palangos komunalinis ūkis” vyriausiuoju inžinieriumi dirbantis D.Puodžius laikraščiui sakė, jog kurorte naujai įrengtų fontanų eksploatacija bus brangesnė nei anksčiau. Jis paminėjo, jog skaičiuoti reikia ne tik vandens sąnaudas, bet ir elektros, taip pat įskaičiuoti valymą, remontą.
“Anksčiau Jūratės ir Kastyčio skvere bei prie Vasaros koncertų salės esančių fontanų priežiūra kainavo apie dvylika tūkstančių litų per sezoną, kiekvienam jų skiriant apie šešis tūkstančius. O dabar vien Jūratės ir Kastyčio skvere bei fontanėlių J.Basanavičiaus gatvėje priežiūra gali atsieiti apie septynis tūkstančius”, - teigė D.Puodžius.
“Palangos komunalinio ūkio” vyriausiasis inžinierius teigė, kad rekonstruotosios kurorto gatvės gale esantis fontanas yra nepilnai įrengtas, reikia pertvarkyti siurblinę. “Siurbliai geri, bet netinkamai įstatyti. Čia reikia drenažo, ventiliacijos, nes priešingu atveju iš rikiuotės gali išeiti varikliai”, - teigė specialistas.
Specialiosios paskirties bendrovės “Palangos vandenys” direktoriaus pavaduotojas Antanas Žutautas taip pat pastebėjo, kad Jūratės ir Kastyčio skvero fontanėlyje braido vaikai, tačiau dar neteko matyti, kad jame būtų maudomasi. “Gali būti, kad dar nedrįsta – šalia yra jūra”, - sakė A.Žutautas. Anot jo, gerti čia trykštantį vandenį nepatartina, nes jis biologiškai netinkamas. Atsigaivinti nuo vasaros karščių specialiai skirti fontanėliai J.Basanavičiaus gatvės naujojoje atkarpoje – čia vanduo teka iš vandentiekio.
“Palangos vandenų” direktoriaus pavaduotojas teigė, kad fontane netoli Palangos tilto vandens nėra labai daug sunaudojama. “Čia veikia cirkuliacinė sistema – siurbliukai varinėja tą patį kiekį, tik, žinoma, per karščius dalis išgaruoja”, - sakė A.Žutautas.
“Palangos vandenų” direktoriaus pavaduotojas teigė, kad per liepos mėnesį visuose J.Basanavičiaus gatvėje įrengtuose fontanuose išnaudota 121 kubas vandens, o Birutės alėjoje – 156. Paklausus, kodėl pastarajame prireikė daugiau, A.Žutautas sakė, jog galbūt šis turi didesnę paklausą.
Pirmąjį vasaros mėnesį vandens sąnaudos buvo kur kas didesnės. Rekonstruotoje kurorto gatvės dalyje esantys fontanai išpurškė 230 kubų vandens. “Palangos vandenų” direktoriaus pavaduotojas mano, kad kur kas didesnės išlaidos gali būti susijusios su gatvės atidarymo etapu. Prieš iškilmes buvo plaunamas gruntas.
Vieno kubo vandens kaina šiuo metu yra dvejopa – be nuotėkyno kainuoja 1,94 lito, o su buitiniu nuotėkynu – 5,83 lito. Naujųjų Palangos fontanų vanduo suteka į lietaus kanalizaciją, todėl vienas kubas miestui kainuoja pigiau.
Palangos savivaldybės administracijos direktorius R.Rumšas buvo priblokštas sužinojęs, kad J.Basanavičiaus gatvėje įrengtuose geriamojo vandens fontanėliuose plaunamos kojos. Jis teigė, jog pats to dar nepastebėjo. “Kultūros nėra. Patys piliečiai turėtų pasakyti, kad tai - ne kojų plovykla. Jei nesugebėjo išauklėti tėvai, mokykla, tai kas išaiškins. Reikės stebėti”, - teigė R.Rumšas.
Dar šių metų rugsėjį likusioje nerekonstruotoje J.Basanavičiaus gatvės dalyje ketinama tęsti darbus. Palangos Savivaldybės administracijos direktorius “Vakarinei Palangai” sakė, jog planų čia įrengti geriamojo vandens fontanėlius nebus atsisakyta. “Kultūra turi eiti pirma mūsų. Turime auklėti vienas kitą. Kojas plauna vienas iš tūkstančio, visi kiti žino, kad to daryti negalima. Tik kultūra išmokys kultūringai elgtis”, - išsakė savo nuomonę Savivaldybės administracijai vadovaujantis R.Rumšas. Statys gelbėjimo stotis
Pasiteiravus, ką šiuo atveju daryti poilsiautojams, kurorto Savivaldybės administracijos direktorius pripažino, kad tai iš tikrųjų problema. Anot jo, išėjus iš paplūdimio norisi ne tik kojas, bet ir visą kūną nusiplauti. R.Rumšas minėjo, jog pastaruoju metu prie Botanikos parko baigta tualetų ir dušinių statyba. “Planuojame paplūdimyje įrengti keletą naujų gelbėjimo stočių. Turime suprojektuoti vietas ir gauti iš Vyriausybės leidimą. Jose bus įrengti dušai, tualetai, medicinos punktai, tai pat dirbtų ir gelbėtojai, gali būti, kad veiks kavinės”, - informavo R.Rumšas.
Palangos Savivaldybės administracijos direktorius “Vakarinei Palangai” sakė, kad trys nauji statiniai planuojami prie tilto, Botanikos parko, kur yra Mėlynosios vėliavos paplūdimys, ir Žvejų gatvėje vietoje senosios gelbėjimo stoties. Tarp jų būtų išdėstytos ir mažesnės, kurių ketinama statyti daugiau. Žinoma, teikiamos paslaugos jose bus mokamos. Tačiau galvojama ir apie nemokamų dušinių įrengimą pačiame paplūdimyje.
Prie Botanikos parko, šalia buvusios kavinės “Vaidilutė”, neseniai pastatytame tualete įrengtos keturios dušo kabinos. Paslaugos miestiečiams ir poilsiaujantiems čia teikiamos jau nuo liepos vidurio. Pastatas įrengtas už Vyriausybės, Savivaldybės privatizavimo fondo ir Europos Sąjungos “Phare“ programos lėšas. Statinio eksploatacija bus perduota Botanikos parkui.
Kaip teigė Botanikos parko direktorius A.Sebeckas, kol kas tualeto ir dušo paslaugos nebuvo labai populiarios. Direktorius minėjo, jog to priežastis gali būtų informacijos stoka, taip pat, kad veikti pradėjo tik vasaros viduryje. Už apsilankymą tualete imamas lito, o duše – šešių litų mokestis.