Kodėl iš tiesų buvo atleistas V. Ušackas?
Iš užsienio reikalų ministro pareigų atstatydinus V. Ušacką, viešojoje erdvėje buvo spekuliuojama, esą su Rusija ir Baltarusija flirtuojanti prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl neva nepaaiškinamų priežasčių „susidorojo“ su patriotišku „vakarietišku“ ministru. Tačiau ima aiškėti, kad toks V. Ušacko įvaizdis nebūtinai atitinka tikrovę, o ministrą atstatydinusi prezidentė galėjo turėti tikrai svarių priežasčių.
DELFI redakcijai pavyko gauti dokumentą, patvirtinantį, kad V. Ušackas dėl jo iš esmės prorusiškų politinių iniciatyvų buvo kritikuojamas ne tik Lietuvos parlamentarų, bet ir aukšto rango Europos Komisijos pareigūnų.
2009 m. rugsėjo 22 d. grupė Seimo Užsienio reikalų komiteto narių nusiuntė kreipimąsi Ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui, kuriame atkreipiamas dėmesys į ydingus užsienio reikalų ministro inicijuojamos Rytų politikos ypatumus. Pasak dokumentą pasirašiusių parlamentarų, V. Ušackui būnant ministru, Lietuva pirmą kartą buvo sukritikuota Europos Komisijos pareigūnų už vienašališkas pastangas kartu su Lenkija smarkiai liberalizuoti vizų režimą Kaliningrado srities gyventojams. Šio liberalizavimo siekė Rusijos valdžia.
Anot kreipimosi autorių, reaguodamas į Valstybės saugumo departamento (VSD) pateiktas neigiamas išvadas dėl vizų režimo liberalizavimo, V. Ušackas tvirtinęs, jog VSD paprasčiausiai siekė šitokiu būdu pasididinti finansavimą iš valstybės biudžeto.
Pats prisidirbo, pats kaltina
Rugpjūčio mėnesį dabar Europos Sąjungos (ES) ambasadorius Afganistane V. Ušackas, komentuodamas žmogaus teisių gynėjo Alesio Beliackio banko duomenų perdavimą Minskui, prakalbo apie Lietuvos užsienio politikus trūkumus.
Naujienų agentūrai BNS jis sakė: „Manau, kad tai galėjo įvykti ne tik dėl budrumo stokos, bet ir dėl aiškios užsienio politikos trūkumo, kuris sudaro galimybes technokratiniams sprendimams priimti neatsižvelgiant į tai, kad mūsų kaimyninėje šalyje nėra įstatymo viršenybės, o realiai egzistuoja represinis režimas“.
Tai papiktino Lietuvos diplomatus. Nenorėjęs būti įvardytas aukšto rango diplomatas DELFI sakė, jog V. Ušackas, tapęs UR ministru, pasinaudojęs taupymo šūkiais drastiškai apribojo paramą, kurią URM anksčiau teikdavo Baltarusijos demokratinėms jėgoms.
„Jis dėjo pastangas atverti naują puslapį santykiuose su Baltarusijos režimu. Pirmasis to režimo atstovo vizitas Lietuvoje buvo parengtas jo (V. Ušacko – DELFI) rankomis. Tai buvo jo idėja. Jis ją pristatė šalies vadovei, manau, neatkreipdamas jos dėmesio į tarptautinius ir vidaus šio žingsnio pavojus“, - tvirtino pareigūnas.
Oligarchų ir konservatorių draugas?
DELFI šaltinio teigimu, V. Ušackas visą laiką bandė ieškoti politinio užnugario: „Jis bandė tą užnugarį susikurti, dirbdamas su Algirdu Brazausku, vėliau – su Viktoru Uspaskichu, kuris buvo jį paskelbęs savo ministru, paskui – su liberalais ir galiausiai – su konservatoriais“.
Pasak DELFI kalbinto diplomato, ministro V. Ušacko atrama buvo tapę didžiojo verslo atstovai: „Pramonininkų konfederacija jį konsultuodavo telefonu, darė jam reklamą žiniasklaidoje, pokalbiuose su politikais reikšdavo nuomonę, kad V. Ušackas – geriausias kandidatas į užsienio reikalų ministrus. Užsienio politikos posūkį Baltarusijos atžvilgiu nulėmė oligarchai, kuriems tai buvo pasipelnymo šaltinis“.
Tas pat, pašnekovo nuomone, vyko ir keičiant politiką Rusijos atžvilgiu. Buvo stabdoma veikla, nukreipta į Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių kaltininkų išaiškinimą, dangstantis santykių su Maskva nebloginimo pretekstu. „Dabar raškome karčius vaisius. Ankstesnis kryptingas darbas visose sostinėse ir institucijose buvo pristabdytas, o tokios ylos anksčiau ar vėliau išlenda iš maišo“.
Pareigūnas priminė KGB karininko Michailo Golovatovo istoriją: oficialioji Viena jį atidavė Rusijai, nepaisydama Europos arešto orderio ir europinių konvencijų.
Peikė ankstesnę Rytų politiką
Dabar, anot diplomato, V. Ušackas, būdamas Afganistane, kritikuoja Lietuvos užsienio politikos vadovus, kurie mėgina atitaisyti kaip tik jo padarytas klaidas. „Tai juokinga ir koktu. Reikia įsidėmėti žmones, kurie išduoda užsienio politikos principus dėl asmeninės šlovės, karjeros ir paramos pinigų“, - sakė pašnekovas.
Tėvynės sąjungos vadovybei teiktame memorandume, anot diplomato, V. Ušackas prieš pat tapdamas ministru rašė, kad reikia atsikratyti „senos landsberginės politikos“ ir tapti moderniems. Peršamas modernumas buvo aiškinamas kaip pragmatiškumas santykiuose su Rusija.
DELFI primena, kad 2008 metų balandį oficialusis Vilnius, blokavęs Rusijos ir ES derybas, iškėlė keturis reikalavimus būsimai Rusijos ir ES sutarčiai. Lietuva pasiūlė su derybų mandatu, be kita ko, susieti deklaracijas dėl įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimo, dėl bendradarbiavimo tiriant Sausio 13-osios įvykių bei Medininkų žudynių bylas.
Briuseliui sutikus paisyti Lietuvos reikalavimų, mūsų šalies atstovai turėjo galimybę juos nuolat priminti Europos Komisijai ir derybomis su Rusija užsiimančioms struktūroms. Tačiau, DELFI kalbinto diplomato teigimu, atėjus URM vadovauti V. Ušackui ir šiam paskelbus apie „naują puslapį santykiuose su Rusija“, bendradarbiavimo tiriant Sausio 13-osios įvykių bei Medininkų žudynių bylas klausimas buvo sąmoningai apeinamas.
Aukštą postą prezidento Valdo Adamkaus patarėjų korpuse užėmęs pareigūnas DELFI patvirtino matęs V. Ušacko siųstą memorandumą, kuriame kalbėta apie esą netinkamą ankstesnę Rytų politiką ir santykių su Rusija gerinimą. Pasak diplomatinį darbą šiuo metu dirbančio pareigūno, V. Ušackas ragino liautis „deginusis ant laiptų, apsipilant benzinu“ santykiuose su Rusija.
Keli DELFI pašnekovai teigė matę paslaptingąjį V. Ušacko memorandumą, tačiau visi tvirtino jo neturį arba nerandą.
Cituotų žodžių apie „apsipylimą benzinu ir susideginimą ant laiptų“ V. Ušackas tvirtino neprisimenąs. „Tai neatspindi nei mano retorikos, nei mano požiūrio“, - aiškino diplomatas.
V. Ušackas: A. Lukašenkos vizitą inicijavo pramonininkai
V. Ušackas DELFI patvirtino, kad A. Lukašenkos kvietimas į Lietuvą „buvo visų pirmą Lietuvos pramoninkų idėja“. Jo žodžiais, „kadangi tuo metu buvo atšilimo santykiuose su kaimynais laikotarpis ir buvo išrinkta Lietuvos Respublikos prezidentė, ieškojome būdų, kaip galėtų įvykti pirmasis kontaktas tarp jos ir prezidento A. Lukašenkos. Tada ir buvo suderintas jo apsilankymas Lietuvoje rengtoje baltarusių pramonės parodoje ir susitikimas su prezidente“.
Paklaustas, ar būtent jis pasiūlė prezidentei Daliai Grybauskaitei susitikti su A. Lukašenka, V. Ušackas teigė: „Nenoriu sakyti, kad tai aš pasiūliau. Sprendimai buvo priimami kolektyviai“. Kas buvo sprendimus priimančiame „kolektyve“, išskyrus jį patį, buvęs užsienio reikalų ministras netikslino.
V. Ušackas atmetė priekaištus dėl Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių kaltininkų, kurių išaiškinimo klausimas esą stabdytas jo vadovavimo ministerijai laikais dangstantis santykių su Maskva nebloginimo pretekstu. „Sakiau, kad reikia kalbėtis su Rusija ne deklaracijomis – noriu, kad jūs tai pažymėtumėte – o vadovaujantis mūsų pragmatiniais interesais, tarp jų ir istorinio teisingumo pripažinimu“, - tvirtino V. Ušackas.
Teiginius, kad Sausio 13-osios ir Medininkų bylos klausimai jo vadovavimo URM laikais buvo stumiami į šoną, V. Ušackas pavadino šmeižtu. „Kuris diplomatas taip sakė? Tegu aiškiai įvardija pavyzdžius“, - piktinosi buvęs ministras.
Savo ruožtu ir buvęs V. Adamkaus patarėjas, ir V. Ušacko politinę laikyseną kritikavęs diplomatas siūlė paprasčiausiai pasidomėti, kiek kartų Lietuvos atstovai ES lygiu nuo 2008 m. pabaigos, kai V. Ušackas tapo užsienio reikalų ministru, kėlė klausimus dėl Lietuvos reikalavimo Rusijai bendradarbiauti su ES Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylose. Jų teigimu, Lietuva iš esmės liovusi rodžiusi bet kokią iniciatyvą šiuo jautriu klausimu.
Švaistė diplomatinį potencialą
Diplomato manymu, prezidentės D. Grybauskaitės sprendimas atstatydinti V. Ušacką iš užsienio reikalų ministro posto iš dalies galėjo būti nulemtas minėtos eksministro elgsenos, mąstysenos ir karjerizmo.
Jo žodžiais, vien tam, kad įtiktų premjerui Andriui Kubiliui, V. Ušackas puolė drastiškai karpyti jo vadovaujamos ministerijos išteklius. Kai kurios Lietuvos ambasados, jo teigimu, buvo apkarpytos iki 50 proc.
„Ambasadoriai iki šiol kai kur patys valo tualetus. Tai – buvusio ministro nuopelnas. Esant jokiam kitam UR ministrui nepraradome tiek potencialo, kiek V. Ušacko laikais“, - tvirtino diplomatas. V. Ušackas, jo nuomone, kėlė pavojų valstybei, veikdamas tik konjunktūriniais sumetimais ir nepaisydamas net to, kas buvo žadėta valdančiosios partijos rinkimų programoje.
DELFI primena, kad prieš 2008 m. Seimo rinkimus Tėvynės sąjunga buvo išplatinusi išsamų dokumentą, pavadintą „Rusijos sulaikymo strategija“. Kai V. Ušackas prakalbo apie „naują puslapį santykiuose su Rusija“, apžvalgininkai ir ekspertai stebėjosi – kaip naujas pragmatiškų santykių puslapis dera su skelbtu „Rusijos sulaikymu“.
Po priverstinio pasitraukimo iš užsienio reikalų ministro posto V. Ušackas įstojo į valdančiąją konservatorių-krikdemų partiją. „Tikėdamas geresne Lietuva ir norėdamas prisidėti prie jos kūrimo, nusprendžiau prisijungti prie aiškią mūsų krašto viziją turinčios partijos, kuri yra vertybiškai artimiausia mano įsitikinimams“, - aiškino buvęs ministras.
Politologai: kritika dėl karjerizmo ir Baltarusijos – pagrįsta
DELFI kalbintas Rytų Europos studijų centro ekspertas Vytis Jurkonis pripažino, kad V. Ušacko laikų politika Baltarusijos atžvilgiu absoliučiai nepasiteisino.
„Visos Lietuvos dėtos bendradarbiavimo pastangos, taip pat viltys, kad būsime lyderiai dialoge su A. Lukašenka, manau, buvo absoliučiai nepamatuotos politikos išraiška. Nes nebuvo jokių akivaizdžių faktų, galėjusių liudyti, kad A. Lukašenka yra linkęs bendradarbiauti. Jis numetė mums jauką, ant kurio pasimovėme. Dialogas nepasiteisino“, - pažymėjo politologas.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mindaugas Jurkynas V. Ušacko politiką apibūdino pirmiausia kaip „viešuosius ryšius, taip pat ir jo asmeninius viešuosius ryšius“. Tai, kuo užsiima buvęs ministras, M. Jurkyno nuomone, yra panašu į prezidento rinkimų kampaniją, kurią šis jau seniai pradėjęs.
Šia politologų apibūdinimai patvirtina diplomato žodžius apie V. Ušacko užsienio politiką ir jo asmenines savybes – karjerizmą, šlovės siekimą.
Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, pagrindinius užsienio politikos klausimus sprendžia ir kartu su Vyriausybe užsienio politiką vykdo prezidentas.
Užsienio reikalų ministro pareigas V. Ušackas ėjo 2008 gruodžio iki 2010 metų sausio. Šio posto jis neteko, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė išreiškė nepasitenkinimą jo darbu ir informavo premjerą A. Kubilių nebepasitikinti V. Ušacku. Netrukus po to jis buvo paskirtas Europos Sąjungos ambasadoriumi Afganistane.
Premjeras A. Kubilius, skirdamas V. Ušacką ministru, nesiskaitė su dalies savo partijos bendražygių nuomone. Įsižiebus nesutarimams tarp ministro ir prezidentės, jis atkakliai gynė V. Ušacką ir stengėsi iki paskutinės akimirkos, kad šis išliktų savo poste.