Kaip sakė Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Gasperavičiūtė, buvęs premjeras, konservatyviai "Teisės ir teisingumo" partijai vadovaujantis J.Kaczynskis antradienį Punske spaudos konferenciją surengė dar prieš susitikimą su vietos lietuviais ir joje kalbėjo apie esą Lietuvoje skriaudžiamus lenkus.
"J.Kaczynskis vėlavo daugiau kaip valandą ir pirmiausia padarė spaudos konferenciją prieš susitikimą. Spaudos konferencijoje jis kalbėjo apie Lietuvos lenkų reikalus ir aiškino, kaip jie Lietuvoje diskriminuojami, kalbėjo, kad jei jo partija laimės rinkimus, neleis, kad lenkai Lietuvoje būtų skriaudžiami", - sakė I.Gasperavičiūtė.
"Susitikime atkreipėme dėmesį, kad keistai jaučiamės, kai atvažiuoja pas Lenkijos lietuvius ir kalba apie Lietuvos lenkus, kad tikėjomės, jog kalbėsime mūsų klausimais", - kalbėjo Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė.
I.Gasperavičiūtės teigimu, J.Kaczynskis taip pat nustebino pareikšdamas, kad išpuoliai, kai buvo užteplioti lietuviški užrašai Punsko valsčiuje, tebuvęs "nereikšmingas incidentas, kai užtepliojo gal vienas žmogus dažus nuspirkęs".
Lenkijos lietuviai, anot jos, atkreipė dėmesį, kad nacionalistinių išpuolių sulaukė ir kitos Lenkijos tautinės mažumos.
"Jo kalbėjimas apie Lietuvos lenkus atvažiavus į Punską liudija, kad mes, Lenkijos lietuviai, tapome įkaitais Lietuvos ir Lenkijos santykių. J.Kaczynskis pats išsakė mintį, kad tautinės mažumos teisės iš dalies priklausys, kaip bus paisoma lenkų tautinės mažumos teisių Lietuvoje", - sakė I.Gasperavičiūtė.
Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė sakė esanti nustebusi Lenkijoje vyraujančio įsitikinimo, kad Lietuvos lenkai yra diskriminuojami, nors Varšuvos kritikuojamas naujasis Švietimo įstatymas yra visiškai analogiškas Lenkijos įstatymui.
"Visi Lenkijoje įsivaizduoja, kad Lietuvoje lenkai diskriminuojami, ir taškas. Tai kaip tikėjimo dogma, nereikalingi jokie argumentai. Jie įsivaizduoja, kad Švietimo įstatymas Lietuvoje yra baisus, nors jis yra lygiai toks pats kaip ir Lenkijos. Bet kalba, kad Lietuvoje yra baisi diskriminacija. O tai, kad per paskutinį dešimtmetį Lenkijoje uždaryta pusė lietuviškų mokyklų, tai nieko tokio...", - sakė I.Gasperavičiūtė.
Per pastaruosius dešimt metų buvo uždaryta pusė lietuviškų mokyklų. Krasnagrūdos ir Krasnavo mokyklose panaikintos lietuviškos klasės, uždarytos Agradnykų, Klevų, Ramoniškių, Vaitakiemio mokyklos, rengiamasi uždaryti Pristavonių ir Vidugirių mokyklas. Lenkijos lietuvių moksleiviams taip pat labai trūksta vadovėlių lietuvių kalba, nerimą kelia ir perėjimas prie elektroninių vadovėlių.
Lenkijoje parlamento rinkimai vyks spalio 9 dieną.
Ambasados duomenimis, šiaurės rytų Lenkijoje gyvena apie 15 tūkst. lietuvių kilmės žmonių.