2004 m. lapkritį parašytame dokumente JAV diplomatai trumpai aprašo valdžios formavimo peripetijas. Amerikiečių teigimu, A. Brazausko prezidentui pateiktame būsimų ministrų sąraše buvo „kelios kontroversiškos asmenybės, kurioms priešinasi Adamkus“.
Anot dokumento, V. Adamkui nepatiko 6 iš 13 A. Brazausko pateiktų pavardžių. Tai ir žemės ūkio ministre tapusi K. Prunskienė, ir Kultūros ministerijos vadovo postą užėmęs operos solistas, „darbietis“ Vladimiras Prudnikovas, ir buvęs teisingumo ministras Gintautas Bužinskas, ir Ūkio ministerijos vairą gavęs „darbiečių“ lyderis Viktoras Uspaskichas. Dviejų pavardžių sąraše nebeliko – švietimo ir mokslo ministru pretendavusio tapti Gedimino Vaitkaus ir vidaus reikalų ministro posto negavusio Viktoro Muntiano. Tiesa, pastarasis po poros metų gavo Seimo pirmininko kėdę.
Tikėjosi pakeisti bent kelias pavardes
Anot JAV diplomatų, V. Adamkus nepuoselėjo iliuzijų, kad gali pakeisti visus jam nepatikusius kandidatus į ministrus.
„Prezidentūros tarnautojai mums sakė, jog Adamkus supranta nesąs pajėgus užblokuoti visus šiuos kontroversiškus kandidatus, ypač partijų lyderius – Uspaskichą ir Prunskienę. Jis vis dėlto tikėjosi įtikinti Brazauską pašalinti bent du daugiausiai pasipriešinimo keliančius kandidatus – Muntianą ir Vaitkų“, - rašoma dokumente.
Kaip matyti, šis minimalus tikslas buvo pasiektas. R. Vaitkus, dokumente apibūdintas kaip „prastas vadybininkas“, ir V. Muntianas („labiausiai kvalifikuotas dėl sąsajų su Uspaskichu ir Uspaskicho verslu bei „pernelyg artimas rusams“) liko be ministro portfelių.
Kitame „WikiLeaks“ dokumente tokios permainos ministrų sąraše vadinamos svarbia prezidento pergale.
Tarp variantų – paties A. Brazausko atmetimas
Tęsiantis priešpriešai dėl Ministrų kabineto sudėties, anot amerikiečių, prezidentūroje buvo svarstomi ir drastiškiausi scenarijai. Pirmasis – panaudoti teisinį prezidento ginklą ir nepatvirtinti tokios sudėties Vyriausybės. Antrasis – nepritarti paties A. Brazausko kandidatūrai į premjero postą. Tačiau V. Adamkus esą nenorėjo būti kaltinamas valstybės destabilizavimu.
„Arnoldas Pranckevičius, prezidento patarėjas vidaus politikos klausimais, mums sakė, kad Konstitucija nenusako, kas nutiktų, jei prezidentas atmestų premjero sąrašą, o Konstitucinis Teismas dėl to niekuomet nesprendė. „Nykščiai žemyn“ galėtų privesti prie dar vienų parlamento rinkimų, nors Pranckevičius aiškino, kad vietoj to Adamkus galėtų paprašyti parlamento nepatvirtinti Brazausko premjeru ir parinkti naują kandidatą“, - pokalbio su buvusiu prezidento patarėju detales vardija JAV diplomatai.
Tiesa, A. Pranckevičius, anot dokumento, pažymėjo, kad A. Brazausko atmetimas nėra realus, kadangi jo vadovaujama koalicija Seime yra pernelyg stipri.
Patys amerikiečiai prognozavo, kad V. Adamkus Seimui pateiks tokį pat ministrų sąrašą, kokį gavo iš A. Brazausko. Esą prezidentas nenorėjo veltis į tiesioginį konfliktą su jam simpatijų nekėlusia Vyriausybe.
„Adamkus nerėmė šios koalicinės Vyriausybės formavimo, bet jis tikriausiai nerizikuos tapti ankstyvos jos (Vyriausybės – DELFI) griūties kaltininku. Galiausiai, mūsų manymu, jis nuspręs, kad koalicija yra pakankamai nestabili, kad sugriūtų pati“, - rašoma dokumente.
Čia JAV diplomatai buvo tik iš dalies teisūs. A. Brazausko Vyriausybė iš tiesų sugriuvo 2006 m., po to, kai apie savo pasitraukimą iš koalicijos pareiškė V. Uspaskicho „darbiečiai“. A. Brazauskas tuomet atsistatydino iš premjero posto, o vėliau pasitraukė iš aktyvios politikos. Tačiau socialdemokratai išlaikė valdžią, o A. Brazausko įpėdinio Gedimino Kirkilo vadovaujama Vyriausybė išsilaikė iki 2008 m., kuomet baigėsi Seimo kadencija.
V. Adamkus: nesutarimų buvo tik dėl to, kad A. Brazauskas nenorėjo D. Grybauskaitės finansų ministrės poste
Pats V. Adamkus DELFI teigė, kad „WikiLeaks“ dokumente kiek sutirštintos spalvos. Esą iš tiesų būta konflikto dėl švietimo ir mokslo ministro, bet juos pavyko išspręsti.
Paklaustas, ar 2004 m. svarstė galimybė nepatvirtinti Vyriausybės sudėties ar paties A. Brazausko kandidatūros premjero postui, V. Adamkus teigė nenagrinėjęs tokių scenarijų. „Gal kas nors ir siūlė, bet tokio svarstymo nebuvo“, - sakė pašnekovas.
Pasak jo, tokios personalijos, kaip K. Prunskienė ar V. Uspaskichas susitikimuose su A. Brazausku apskritai nebuvo detaliau aptarinėjamos. „Dėl K. Prunskienės jokios kalbos nebuvo. Neprisimenu, kad jos pavardė iš viso bet kada buvo minima“, - stebėjosi V. Adamkus.
Kadenciją baigęs šalies vadovas taip pat prisiminė ankstesnį konfliktą su A. Brazausku, kuomet pastarasis dar 2001 m. esą nepageidavo, kad finansų ministro postą turi užimti dabartinė šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.
„Kalba buvo su A. Brazausku dėl kandidato į finansų ministrus. Kadangi mes buvome skirtingų nuomonių, aš pasiūliau eiti į Seimą be finansų ministro kandidatūros keletui dienų, kad neuždelsti (Vyriausybės – DELFI) tvirtinimo ir palikti keletui dienų einantį pareigas buvusį finansų ministrą. (...) Paskui susitarėme ir viskas buvo užbaigta, - prisiminė kadenciją baigęs prezidentas. - Mano siūloma buvo D. Grybauskaitė, kurios A. Brazauskas tuo metu nenorėjo, siūlė aiškiai poną Butkevičių (dabartinį socdemų lyderį Algirdą Butkevičių – DELFI). Aš galvojau, kad D. Grybauskaitė turi didesnį patyrimą. Tai vienintelė priežastis, dėl kurios aš nesutikau su A. Brazausko siūlymu dėl A. Butkevičiaus. Tuo metu buvo reikalingas didesnis patyrimas Finansų ministerijoje. Mes argumentavome, aiškinomės, ir galų gale premjeras sutiko. Sako, gerai, einam su D. Grybauskaite.“
D. Grybauskaitė 2004 m. tapo Europos Komisijos nare finansiniam programavimui ir biudžetui. Iš Briuselio ji grįžo tiesiai į prezidentės postą. „Pakvietus ją, pasiūlius ją į finansų ministrus, netiesiogiai ištiesiau jai raudoną kilimą į Briuselį“, - pridūrė V. Adamkus.