„Pabrėžčiau du jo (D. Tusko) pasisakymus. Tai visų pirma labai aiškus ir tvirtas pasakymas, kokio seniai nesame girdėję iš Lenkijos vadovų - kad Lietuvoje gyvenantys Lietuvos piliečiai lenkų kilmės turėtų gerai mokėti ne tik lenkų, bet ir valstybinę lietuvių kalbą. Iš tiesų, mes to ir siekiame. Ir tenka tiktai apgailestauti, kad kartais to nesupranta kai kurie lenkų kilmės politikai, veikiantys čia, Lietuvoje“, - pirmadienį žurnalistams po Vyriausybės pasitarimo sakė A. Kubilius, komentuodamas neplanuotą sekmadieninį D. Tusko vizitą į Lietuvą.

„Lygiai taip pat reikšmingas ir vertingas premjero D. Tusko pasakymas, kad tautinių mažumų klausimų atskiri politikai neturėtų naudoti savo asmeninei, politinei naudai. Tai manau, kad tai irgi taikytina ne vienam politikui, veikiančiam tiek Lietuvoje, tiek ir Lenkijoje“, - kalbėjo A. Kubilius, ne kartą kritikavęs Lietuvos lenkų rinkiminės akcijos vadovą, europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį.

Komentuodamas sekmadienį įvykusį premjero D. Tusko vizitą Lietuvoje jis svarbiausiu rezultatu įvardino tai, kad Lietuvos lenkai paragino nutraukti streikus lenkiškose mokyklose.

Lietuvos ministras pirmininkas „natūraliu požiūriu“ pavadino D. Tusko komentarą, kad Varšuvos santykiai su Vilniumi priklausys nuo to, kaip čia bus elgiamasi su lenkų tautine mažuma.

„Tai yra natūralus požiūris (...) Nes geri santykiai, pavyzdžiui, Lietuvos su Rusija, ko mes nuosekliai visada siekiame, priklauso ir nuo to, kaip elgiasi Rusijos vadovybė. Lygiai taip pat ir Lietuvos valdžios santykiai su lenkų tautine mažuma yra dviejų partnerių santykiai ir kartais labai didele dalimi priklauso ir nuo to, kaip elgiasi kai kurie politikai, kai kurie bendruomenės vadovai, atstovaujantys lenkų tautinei mažumai“, - kalbėjo A. Kubilius pabrėždamas, kad Lietuva su lenkų tautine mažuma visuomet siekia atviro dialogo, daug dėmesio pernai buvo skirta paspartintam žemės grąžinimui.

„Kaip premjeras D. Tuskas sakė: lenkų tautybės Lietuvos piliečiai būtų pasirengę savo išsilavinimu XXI a. iššūkiams, kad gerai mokėtų savo gimtąją kalbą, bet taip pat gerai mokėtų užsienio ir Lietuvos valstybinę kalbą. Esame pasiruošę tą bendradarbiavimą ir dialogą tęsti labai intensyviai“, - sakė premjeras. Anot jo, nuo pirmadienio pradeda darbą abiejų šalių švietimo viceministrų vadovaujamos ekspertų grupės.

„Tai bus instrumentas pasikeisti objektyvia informacija, kurios trūksta ir Varšuvoje. Nes apie mūsų sprendimus būdavo sprendžiama tik pagal įvairius mitingus (...) Esame pasiruošę atviram ir intensyviam dialogui“, - kalbėjo didžiausios valdančios partijos vadovas.

Lenkijos politikai aktyviai kritikuoja naująjį Švietimo įstatymą, pagal kurį daugiau dalykų lenkiškose mokyklose turėtų būti dėstomi lietuvių kalba. Lenkijos premjeras D. Tuskas netikėtai sekmadienį į Lietuvą atvyko po vietos lenkų streikų ir grasinimų masiškai nelankyti pamokų. Tačiau kai kurie Lenkijos politikai priekaištauja Lietuvai dėl prastesnių lenkų tautinės mažumos mokslo sąlygų, lietuviai tvirtina, kad toks švietimo įstatymas – identiškas galiojančiam Lenkijoje.

Pirmadienį vienas didžiausių Lenkijos dienraščių „Gazeta Wyborcza“ rašo, kad naujasis Lietuvos švietimo įstatymas nediskriminuoja tautinių mažumų. Dienraščio interneto svetainėje paskelbtame Romano Iwielskio komentare pripažįstama, kad nors naujasis įstatymas apriboja dėstomų dalykų skaičių tautinių mažumų kalba, taip tik priartina prie tokių sąlygų, kuriose tautinės mažumos mokosi Europos Sąjungos šalyse.

Tuo tarpu premjeras A. Kubilius pirmadienį teigė, kad Lietuva nesvarsto minėto Švietimo įstatymo keitimo, tačiau gali būti persvarstoma, kokiais etapais ir būdais jis bus įgyvendinamas.

D. Tuskas: reikia mokėti abi kalbas

Iš anksto neplanuoto vizito į Lietuvą sekmadienį atvykęs Lenkijos premjeras D. Tuskas Palangoje susitiko su A. Kubiliumi, o Vilniuje dalyvavo lenkų kalba laikytose šv. Mišiose ir bažnyčioje pasakė kalbą, rašo „Lietuvos žinios“.* *Šv. Teresės bažnyčia, kurioje meldėsi Lenkijos premjeras, buvo sausakimša.

D. Tuskas po mišių pabrėžė, kad Lenkijos santykiai su Lietuva bus geri tiek, kiek bus geri Lietuvos santykiai su lenkų mažuma.

Jis taip pat teigė, kad mūsų krašte gyvenantiems lenkams valstybinės lietuvių kalbos mokėjimas yra ne mažiau svarbus negu lenkų kalbos.