Namuose – kaip pirštinėje
„Drabužėlių, batų geri žmonės atveža. Stabteli prie namų ir paduoda. Kai kurių net nepažįstu. Turbūt vieni iš kitų sužino, kad čia gyvena didelė šeima“, - neslėpdama susirūpinimo kalba Ilona.
Kiauras stogas labiausiai neramina dešimties vaikų mamą. „Ateis ruduo, lietūs, nežinau, ką reikės daryti. Namas senas, neduok Dieve stogas įgriūtų“, - nelaimės bijo moteris.
Senutėlėje rąstinėje trobelėje – trys maži kambarėliai, vienas iš jų perskirtas spinta – už jos kelių kvadratinių metrų patalpa dukrai Dainorai. „Reikia ją kažkaip atskirti nuo berniukų“, - teisinasi mama.
Ji ranka mosteli į kitą kambarį, jame – keturios lovos ir nieko daugiau. „Čia miega berniukai“, - rodo Ilona. Dar viename mažame kambarėlyje įsikūrę du vyresnėliai. Ant virvės virš lovos kabo juodas kostiumas. „Rugsėjo 1-ajai ruošiasi“, - šypteli mama.
Namą ir ūkinius pastatus su žemės sklypu Turlojiškės kaime prieš trejus metus šiai daugiavaikei šeimai nupirko vokietis, kurį Ilona ir Lietuvos Carito darbuotojai vadina tiesiog Karlu. „Jis ir langus name sudėjo, ir stogą paremontavo. Man Bibliją padovanojo. Turbūt, kad vilties neprarasčiau, - šypteli moteris. – Vis skaitau ją. Ramiau pasidaro.“
Vaikai vaikus augina
„Rugsėjo 1-ajai? Spėju, kad 2 tūkst. litų reikės“, - neramiai skaičiuoja Ilona. Visi jos vaikai, išskyrus mažąjį Donatėlį, eina į mokyklą. „Nemunaičiuose lanko mokyklą vaikai. Dabar jau pusiau suruošti, dar rugsėjį laukia pratybų pirkimas“, - pasakoja Ilona.
Pasakų knygelių prieš miegą paskaityti vaikams ji jau nespėja. Berniukai padykę, juokiasi moteris. Kol vienus suguldai, žiūrėk kiti – jau dūksta. „Neimu jiems nė diržo, į kampą nestatau, gal tik garsiau subaru“, - švelnius auklėjimo metodus apibūdina moteris.
Kaip ir daugelyje tokių šeimų, vaikai vaikus augina ir Ilonos šeimoje. „Anksčiau tampa savarankiškesni. Spaudžiu juos prie buities darbų, viena pati neapsisukčiau“, - pastebi daugiavaikė mama.
„Kaip trumpa, ten trūksta“
Žiema – jau ant nosies, o I.Židickienė dar neturi malkų šaltajam sezonui. „Vis nėra už ką nupirkti“, - atsidūsta moteris, žvelgdama, kaip po kiemą sūnūs gainioja kamuolį ir bando jį įmesti į krepšį.
„Nebijo jie darbo, padeda kiek gali. Tomas mėgsta prie puodo pastovėti, maistą visai šeimai paruošti. Auginame antis, žąsis, vištas, karvę turim. Daržus ravim, bulvių užsiauginam“, - apie pilną darbų kasdienybę pasakoja moteris.
Jai – 43-eji. Vaikų drabužėlius ji skalbia rankomis, nes sena skalbimo mašina ėmė ir sugedo. „Sunkiausia su patalyne, rankomis nelengva išskalbti. Virinu puode, kad švaresnė būtų“, - kalba Ilona.
Tualetu visi vaikai naudojasi lauke, apie kitus patogumus kalbos taip pat nėra.
Mažiausias Donatas svečių laukia pasipuošęs margais marškinėliais ir plačia šypsena. Netrukus jis skaniai šveičia lauktuvių atvežtą persiką, o rankoje spaudžia saldainį. Prie jo pribėgęs brolis Tautvydas smagiai niukteli broliukui į pašonę ir smalsiai žvalgosi.
Apie ką labiausiai svajoji? – išgirdęs klausimą berniukas nė kiek nesuklusta ir išpyškina: „Kompiuterio norėčiau ir aš, ir broliai. Pasidalintume, žaistume žaidimus“, - slapčiausia svajone pasidalija vaikas.
„Ko negalime kasdien valgyti? Jeigu saldainius kasdien pirktume, rimtam maistui pinigų neliktų. Kasdien mėsos nevalgome tikrai. Daugiausia valgome bulvių, kruopų patiekalus“, - negausų šeimos meniu apibūdina I.Židickienė.
Per kartą šeima suvalgo kibirą bulvių.
Pasiilgsta greitai
„Nesu kažkokia girtuoklė, neprižiūrinti vaikų ir tik besinaudojanti jų pinigais. Visokių žmonių yra. Ne kartą girdėjau žmones sakant, kad prisidirbau vaikų, todėl pati ir kalta. Net ir ligoninėje gimdydama vaikus girdėjau tokias kalbas“, - kartėlį nuryja daugiavaikė moteris.
Kiekvienas vaikas jai – didžiulė Dievo dovana. „Kad į gerus žmones išaugtų, kad darbus susirastų, kad nevogtų, kad bloga gyvenime nedarytų“, - savo svajones vardija Ilona. „Negaliu jų labai girti. Pasakysiu, kad geri, žiūrėk – vidury dienos jau ką nors bloga padarys. Berniukai sunkiau auklėjami, tačiau man patinka juos auginti“, - juokiasi moteris.
Ar nenusvyra jai kartais rankos? „Visko būna. Pervargstu. Bet va išeina visi į mokyklą, mažasis – kieme, jau ir neramu, trūksta kažko. Pripratau prie triukšmo, prie vaikų klegesio. Labai tuščia namuose būtų be jų“, - atvirauja moteris.
Svečius ji išlydi laikydama mažiausiąjį sūnų ant rankų. „Kaip ir visi pagrandukai, jis – mano mylimiausias“, - spėja pašnibždėti Ilona.
Šiai šeimai galite paaukoti, pervesdami pinigus čia:
Lietuvos Caritas
Įmonės kodas 192066334
LT077300010125689426
Mokėjimo paskirtis – Ilonai Židickienei paremti