Vilnietis Vasilijus teigia neseniai patekęs į dvi situacijas, kuomet pasibaisėjo aplinkinių abejingumu.
„Prieš kelias savaites Jūros šventės metu teko lankytis Klaipėdoje. Vaikščiodami su šeima senamiestyje, netoli Danės upės, pastebėjome sukniubusią merginą. Žmonių minios tiesiog plaukė pro šalį ir tik viena močiutė priėjo prie merginos ir bandė domėtis, kas su jai atsitiko. Visi kiti buvo labiau susidomėję parduodamais niekučiais ir ledais nei gyvu žmogumi”, - teigia Vasilijus.
Pašnekovas prisimena sustabdęs pro šalį važiavusį policijos patrulį ir atkreipęs pareigūnų dėmesį į bejėgį žmogų. „Greičiausiai mergina ko nors per daug „pavartojo”, nes papurtyta močiutės sunkiai kėlėsi ir atrodė apsvaigus. O jei tai ne alkoholis, o sveikatos problemos? Ji taip galėjo ir numirti pačiame Klaipėdos centre, pro šalį einant tūkstančiams žmonių. Makabriškas vaizdelis”, - piktinosi vyras.
Miręs senukas aplinkinių nedomino
Kita situacija vilniečiui nutiko netoli namų – anksti ryte, eidamas į darbą, šalia pėsčiųjų tako pamatė veidu į žolę sukniubusį senuką.
„Priėjau, pašaukiau, papurčiau – pagyvenęs vyras nejudėjo. Ėmiau skambinti medikams. Šie atvyko labai operatyviai. Dar bandė gaivinti, nors vyras jau buvo pamėlynavęs, – taigi mirtis jį užklupo prieš kurį laiką. Greičiausiai širdis. Teliko konstatuoti mirtį”, - sakė Vasilijus.
Pasak vilniečio, eilinį kartą teko pasibaisėti žmonių abejingumu. Jis matė, kaip prieš jį ėjo dvi moterys, tačiau šios kuo ramiausiai praėjo pro šalia keliuko gulintį žmogų.
„Jo nepastebėti buvo neįmanoma. Gal pagalvojo, kad „bomžas”? Tačiau vyras buvo labai tvarkingai apsirengęs. Spėju, kad tos moterys ryte buvo veido nenusipraususios, tai nebuvo išlakstę visi miegai – nieko nematė”, - ironizavo Vasilijus.
Per visą laiką, kol laukė greitosios pagalbos medikų, pro Vasilijų ir senuką praėjo gal dešimt žmonių. Tik vienas iš jų sustojo ir pasidomėjo, kas vyksta.
„Vienas iš dešimties. Kraupūs skaičiai. Iki šiol naiviai maniau, kad jei kas blogo atsitiktų viešoje vietoje, tikrai sulaukčiau pagalbos. Dabar suprantu, kad mūsų visuomenėje susvetimėjimo vėžys taip giliai įsimetęs, kad vienas kitą galime pasmerkti šuniškai mirčiai. Vien iš abejingumo”, - liūdnai konstatavo vyras.
Psichologas: žmonės linkę kratytis atsakomybės
„Psichologijoje žinomas gana universalus dėsnis, vadinamas liudytojo efektu – kuo aplinkui daugiau žmonių, tuo mažiau šansų, kad kažkas padės. Jei yra kitų žmonių, žmonės paprastai linkę kratytis atsakomybės ir manyti, kodėl aš turiu padėti, jei gali padėti kiti“, - DELFI sakė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros lektorius daktaras Antanas Kairys.
Pasak A. Kairio, reiškiniai, kai niekas nenori prisiimti asmeninės atsakomybės, žinomi jau seniai.
Kuo žmogus patrauklesnis, panašesnis į aplinkinius, tuo daugiau šansų, kad jam kažkas padės. Tuo metu asocialiems, girtiems asmenims tikimybė sulaukti pagalbos mažesnė.
„Manyčiau, vienas faktorių gali būti ir visuomenės susvetimėjimas – jeigu tarp žmonių būtų glaudesnis bendravimas, tikėtina, jie labiau būtų linkę padėti. Manyčiau, tai galėtų būti ugdymo, švietimo dalis – tėvai ar mokykla vaikams turi išaiškinti, kad žmonės linkę eiti pro šalį, neprisiimti atsakomybės, tad tu esi žmogus, kuris turėtų padėti šioje situacijoje“, - teigė A. Kairys.
Gydytoja: greitajai praneša, tačiau patys gelbėti neskuba
„Netikiu, kad žmonės tokie abejingi – skambučių būna labai daug. Kaip pradeda skambinti, tarkime, kam nors nugriuvus, tai sulaukiame ir 10 skambučių iš vienos vietos“, - teigė Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus pavaduotoja Vanda Pumputienė.
Tačiau gydytoja pripažįsta, kad tik nedaugelis patys apsiima nelaimėlį apžiūrėti, bandyti jam padėti. „Dažnai sako – tai jūsų reikalas, važiuokit, žiūrėkit. Tačiau kartais užtenka pažadinti - kas girtas gulėjo, atsikėlė ir keikdamasis nuėjo. Tai padaryti reikėtų“, - kalbėjo V. Pumputienė.
Radus gulintį žmogų, reikia pajudinti, pažiūrėti, ar jis reaguoja, paklausti, kas atsitiko. Jei, tarkime, ant nugaros gulintis asmuo vemia, jį reikėtų atsargiai paversti ant šono. Visgi, pasak V. Pumputienės, pasitaiko jaunimo, kuris, laukdamas medikų, pradeda žmogų gaivinti.
„Pagal paskutines rekomendacijas, jei nepriimtina, neturi galimybės, dirbtinio kvėpavimo gali neatlikti, bet jei matai, kad ištikusi klinikinė mirtis, gali atlikti krūtinės ląstos paspaudimus – vadinamąjį išorinį širdies masažą, kuris labai svarbu“, - aiškino gydytoja. V. Pumputienės teigimu, išgelbėti gyvybę kartais gali paprasti dalykai.