Naktį mus kandžiojantys uodai gyvena rūsiuose

Anot Kauno visuomenės sveikatos centro Užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Irinos Bulsienės, mūsų namai nėra izoliuoti nuo aplinkos, todėl namuose knibžda įvairių vabzdžių. Vieni gali patekti per orlaides, kiti gali nutūpti ant durų ir patekti į namus jas atidarius, treti atkeliauja ventiliacijos angomis.

Bene kiekvienuose senuose pataluose galima rasti naminių patalynės erkių, tačiau pastarosios pavojingos tik alergiškiems žmonėms. Mat dantukų jos neturi, o minta mūsų odos atplaišomis. Alergiją kelia jų išmatos, kurios pakyla su dulkėmis ir gali būti įkvepiamos. Tokią reakciją gali sukelti ir tarakonų išmatos.

Kai kurios mažosios musytės, kurių namuose privisti gali pakankamai daug, taip pat minta krauju. Tačiau tokių nėra labai daug, jos nėra labai godžios ir, aišku, negali lygintis su upiniais mašalais. „Pastarieji atkanda odos gabalėlį ir geria kraują iš susidariusios balutės, o jų seilės yra stiprus alergenas, galintis sukelti ne tik vietinę reakciją (pavyzdžiui, iššoka skausmingas gūzelis), bet ir bendrą – gali pakilti temperatūra, krėsti šaltis. Paprastai šie mašalai gyvena ten, kur yra sraunus vanduo, tačiau jie yra neblogi skrajūnai – gali nuskristi net kelis šimtus kilometrų, taigi gali atsidurti ir ten, kur nėra jokio vandens telkinio“, - pasakojo specialistė.

Taip pat iš lauko gali patekti musės-kandiklės, kurios ypač suaktyvėja prieš lietų. Jų nepastebėti sunku – paprastai jos yra didelės ir atlekia garsiai zvimdamos.

Tuo tarpu po namus skraidantys uodai nėra tie, kurie mus kandžioja miške. Į butus paprastai atklysta rūsiniai uodai, kuriems gyventi užtenka menkos balutės. Todėl jei rūsyje yra lašantis vamzdis, jie ten įsikuria ir gyvena ištisus metus. Kad patelės galėtų padėti kiaušinėlius ir pratęsti giminę, joms būtina pasimaitinti krauju.

Taigi jei naktį ramybės neduoda uodai, pirmiausiai reikėtų ne langus uždarinėti, bet apžiūrėti rūsį ir pasirūpinti, kad jame nebūtų jokių balų. Kai aplinka yra sausa, uodams nelieka sąlygų veistis.

„Vabzdžių aplink mus iš tiesų gyvena pakankamai daug ir jie pasiskirstę darbo valandomis – vieni aktyvūs dieną, kiti auštant, treti – naktį“, - pasakojo I. Bulsienė.

Lovoje atsidūręs voras gali skaudžiai įkasti

Voratinklius kampuose audžiantys vorai taip pat nėra visiškai „nekalti“ gyviai. „Nesikandžioja tik į vorus panašūs vabzdžiai, turintys šešias ilgas kojas. Vorai paprastai turi keturias poras kojų. Tiesa, paprastai vorai nekanda, tačiau jeigu juos prispaudžiame, gindamiesi jie suleidžia mums dozę savo nuodų.

Apskritai dauguma vabzdžių kanda tik gindamiesi, kadangi nuodų gamybai sunaudoja daug energijos, o jos reikia grobio virškinimui. Pavyzdžiui, naktį voras gali nukristi į lovą. Jei žmogus versdamasis atsiguls ant jo, jis, aišku, įkas. Lietuvoje nėra mirtį nešančių vorų, tačiau ir nuo vietinių įkandimo galimos labai stiprios alerginės reakcijos. Paprastai vieta, kur įkando voras, būna labai skausminga, patinsta“, - aiškino specialistė.

Anot pašnekovės, kad ir kaip stengtumės, kad ir kaip švarintume savo namus, visiškai apsisaugoti nuo šių mūsų erdvės „dalininkų“ nepavyks, ypač gyvenant daugiabutyje. Mat jų populiacija priklauso ne tik nuo mūsų, bet ir kaip kaimynai gyvena bei kokios tvarkos laikosi. Šiek tiek apsisaugoti įmanoma tik nuo jų atakų iš lauko, todėl ypač vasaros pabaigoje patartina ant langų užsikabinti tinklelius, juolab kad šiuo metu suaktyvėja vapsvos ir širšės, kurias traukia ne tik verdamų uogienių, bet ir mėsos kvapas.

Tiesa, mes gyvename klimatinėje zonoje, kurioje vabzdžiai nėra labai aršūs, tačiau klimatui keičiantis situacija gali pasikeisti. Mat šiltas ir drėgnas klimatas yra palankus veistis kraujasiurbiams. Pavyzdžiui, pietuose per metus pasikeičia 5-6 jų kartos, todėl ten jų daug ir jie aktyvūs nuolat. Pas mus paprastai pasikeičia tik 2-3 kraujasiurbių kartos, todėl jie būna labai aktyvūs pavasarį, kai išsirita pirmoji karta, kuriai reikia pasimaitinti, ir vasaros pabaigoje, rudenėjant, kai maisto aktyviai pradeda ieškoti jau naujos kartos atstovai.