URM taip pat pažymi, kad šiuo metu atliekamas tyrimas turės nustatyti, kokios techninės, o galbūt ir žmogiškos klaidos privedė prie Šengeno vizos išdavimo A. Bodak.
Anot užsienio reikalų viceministrės Astos Skaisgirytės Liauškienės, jeigu bus nustatyta žmogiškųjų klaidų, URM imsis „atitinkamų sprendimų“.
„Dabar yra atliekamas tyrimas. Jeigu paaiškės, kad tai įvyko dėl žmogiškojo faktoriaus, atitinkami sprendimai bus nedelsiant priimti“, - sakė viceministrė.
Ji teigė jau galinti nurodyti pagrindinę akibrokšto priežastį – A. Bodak vardas asmens dokumente buvo įrašytas kitaip, nei informacinėje sistemoje, kuri turėjo atpažinti nepageidaujamą asmenį.
„Yra tam tikras netobulumas šiandieninėje sistemoje suvedant pavardes. Ypač jas transkribuojant iš kirilicos į lotynų kalbą. Matyt, kad artimiausiu metu ministras Ažubalis ir ministras Palaitis pateiks pasiūlymus Europos kolegoms ir atitinkamiems komisarams dėl šengeninės sistemos patobulinimo, - tęsė A. Sgaisgirytė Liauškienė. - Klaida įvyko dėl jos (A. Bodak) vardo rašybos.“
Ji taip pat pažymėjo, kad šią konkrečią klaidą padarė ne Lietuvos ambasados Minske darbuotojai. „Ne. Tai yra sisteminė klaida. Pavardės jau buvo įrašytos. Taip, galėjo vienas žmogus kažko nesuprasti. Šitą mes ir išsiaiškinsime“, - pridūrė A. Skaisgirytė Liauškienė.
Viena URM vadovių taip pat pažymėjo, kad asmenų identifikavimo sistemos ambasadoje, kur A. Bodak išduota viza, ir pasienio punkte, kur ji buvo anuliuota, yra skirtingos.
Paklausta, ar tyrimas gali atsiliepti Lietuvos ambasadoriui Minske Edminui Bagdonui, viceministrė tokios galimybės neatmetė. „Pirma norėtume išsiaiškinti ir pabaigti tyrimą, jeigu galima“, - sakė A. Skaisgirytė Liauškienė.
Pasak viceministrės, dėl klaidingai įvestų duomenų Šengeno vizą buvo gavęs ir dar vienas ES nepageidaujamas asmuo – Baltarusijos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Aleksėjus Rybakovas. Tačiau laiku pastebėjus klaidą, jo viza buvo anuliuota.
„Bandymų aukštiems pareigūnams, kurie yra tame sąraše, (gauti leidimą – DELFI) įvažiuoti į Šengeno erdvę buvo ir anksčiau. Viza buvo išduota šitai poniai. O kitus mes sustabdėme. Buvo anuliuota viza (A. Rybakovui – DELFI) po to, kai paaiškėjo, kad jis yra sąrašuose“, - sakė politikė.
Viza Baltarusijos viceministrei išduota rugpjūčio 4 d., tą pačią dieną, kai Minske, pasinaudojus Lietuvos suteikta teisine pagalba, sulaikytas žmogaus teisių gynėjas Alesis Beliackis.
DELFI primena, kad teisingumo ministras Remigijus Šimašius neskuba kaltinti savo pavaldinių dėl informacijos perdavimo Baltarusijai. Ministras atsiprašo dėl incidento ir žada A. Beliackiui bei kitiems opozicionieriams visokeriopą paramą.
A. Beliackis rugpjūčio 4 d. sulaikytas Minske. Remiantis Lietuvos pateiktais duomenimis, jam pareikšti įtarimai mokesčių slėpimu.
Teisingumo ministerija teigia neketinanti pradėti vidinį tyrimą dėl šio incidento. R. Šimašiaus vadovaujama ministerija pripažįsta birželį gavusi Užsienio reikalų ministerijos įspėjimą netalkinti Baltarusijos tarnyboms, tačiau esą buvo jau per vėlu, mat baltarusių teisėsauga trokštamą informaciją gavo dar kovą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad dėl duomenų perdavimo Baltarusijai R. Šimašius turi įvertinti savo pavaldinių darbą. Paties ministro atsakomybės šalies vadovė nereikalavo.
Ketvirtadienį paaiškėjo, kad informaciją apie A. Beliackio bankines sąskaitas Baltarusijai suteikė ne tik Lietuva, bet ir Lenkija bei Čekija.