Į Rotušės aikštės draugiją susibūrę Kauno senamiesčio verslininkai ir gyventojai mano, kad istorinė miesto vieta jau seniai turi būti atnaujinta: pakeistas grindinys, kur dabar po lietaus nuolat telkšo balos, nutiesti nauji inžineriniai tinklai, numatytos prekyviečių vietos. Taip pat kviečiama diskutuoti, kaip būtų galima pakeisti transporto srautus aplink aikštę, kaip šią vietą padaryti patrauklesnę verslui.
Miesto valdžia kitais metais žada tik parengti techninį rekonstrukcijos projektą, nes dar laukia kiti brangūs miesto atnaujinimo darbai.
Nepatogi verslui
Kauno Rotušės aikštės draugijos narys ir kavinės savininkas Ąžuolas Gaižutis teigė, kad senamiesčio gyventojai ir čia verslą kuriantys žmonės aplankė ne vieną užsienio aikštę. „Pabuvojome Italijos miestų aikštėse, žiūrėjome, kaip jos apsodintos medžiais, kokie inžineriniai tinklai į jas atvesti, tyrinėjome grindinius ir panašiai“, – pasakojo Ą.Gaižutis.
Verslininkas minėjo, kad pagrindinei aikštei labai svarbu turėti stacionarų vandentiekį, kanalizaciją, prie kurių galėtų jungtis laikinai per šventes ar vasaros metu įsikūrusios kavinės, prekyvietės. „Nenumatyta ir nuolatinė vieta jungčiai su elektros tinklu, kai rengiami koncertai“, – pastebi Ą.Gaižutis.
Daug metų kavinę Rotušės aikštėje turintis, o vasarą ir lauko barą įrengiantis verslininkas mano, kad ši vieta jau virto viso senamiesčio automobilių statymo aikštele. Pasak Ą.Gaižučio, Vilniaus gatvėje eismas draudžiamas, todėl atvykusieji į centrą dažniausiai mašinas palieka erdvioje aikštėje, o mokslo metais čia automobilius stato netoliese esančių aukštųjų mokyklų studentai.
Verkiant reikia permainų
Kauno ceremonmeisteris Kęstutis Ignatavičius, priklausantis Rotušės aikštės draugijai ir daug metų dirbantis Rotušės rūmuose įsikūrusiame Civilinės metrikacijos biure, taip pat minėjo, kad transporto srautai, automobilių statymas aikštėje turėtų būti pertvarkytas. „Dabar čia automobiliai statomi chaotiškai, dažnai jie paliekami ir pėsčiųjų zonose prie Rotušės, taip pat gatvė aplink aikštę tapo tranzitine jungtimi važiuojantiesiems iš Vilijampolės į Aleksotą, o dar kai ir šalikelėse pristatyta daug automobilių, turistams kartais net sudėtinga patekti prie Rotušės rūmų“, – kalbėjo K.Ignatavičius.
Pasak ceremonmeisterio, miesto širdies nepuošia ir aplūžinėję suoliukai, seno grindinio įdubos, kuriose po lietaus iškart susidaro balos. „Reikia atnaujinti ir inžinerinius tinklus, pašalinti peraugusius medžius, kurie užgožia architektūrinius paminklus“, – įsitikinęs jis. K.Ignatavičius apgailestauja, kad praeitame dešimtmetyje atnaujinus ir išgražinus Rotušės rūmus, kitų aikštės statinių fasadai atrodo dar labiau aptriušę.
Siūlo neišlaidauti
Urbanistas Rimvydas Palys prieš 15 metų yra rengęs Rotušės aikštės atnaujinimo projektą. „Bet jis taip ir liko tik brėžiniuose, – pasakojo urbanistas. – O dabar aš jau abejoju, ar verta labai plačiai užsimoti ir išleisti tam daugybę lėšų. Kol kas ši aikštė visai gražiai atrodo. Tiesa, reikėtų sutvarkyti tą architektūrinį jovalą, kai vasarą pristatoma įvairių tarpusavyje nedarančių laikinų lauko kavinių palapinių, kitų statinių. Taip pat galima atnaujinti grindinį, kad jis būtų lygus.“
R.Palys mano, kad įgyvendinti brangiai kainuojančias Laisvės alėjos ir Rotušės aikštės vizijas, kuriomis siūloma daug ką iš esmės pakeisti, šiuo metu Kaunui nevertėtų. „Pas tikrą aristokratą ir rūmai, ir arklidės būna stilingos, gražios, o plikbajoris daug pinigų skiria tik paradinei pusei, bet kitur viską palieka apšnerkšta. Neturėtume eiti šiuo keliu – išblizginti vieną ar dvi vietas, o šalia esančius pastatus palikti apleistus. O kur dar daugiabučių mikrorajonų rūpesčiai, duobėtos įvažos, ankšti kiemai, – kalbėjo urbanistas. – Pirmiau sutvarkykime kasdieninę aplinką, kurioje gyvename, o tada leiskime lėšas prabangiam grožiui.“
Urbanistas būgštauja, kad šiuolaikinės miestų rekonstrukcijos dažniausiai jiems nesuteikia nei estetinės, nei materialinės kokybės. „Pavyzdžiui, Palangos J.Basanavičiaus gatvėje per rekonstrukciją iškirtus medžius neliko iki tol ten tvyrojusios romantikos, o Gedimino prospekto pertvarka Vilniuje parodė, kaip galima iššvaistyti milijonus pigioms ir nekokybiškoms medžiagoms, – sakė R.Palys. – Štai todėl atsargiai žiūriu į įvairias rekonstrukcijas.“
Kvies diskutuoti
K.Ignatavičius teigė, kad Rotušės aikštės draugijos tikslas yra atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į miesto širdimi vadinamą aikštę. „Spalį rengsime konferenciją, kur savo nuomonę galės pasakyti architektai, kiti specialistai, politikai, – dėstė K.Ignatavičius. – Įvairiais laikotarpiais ši aikštė turėjo įvairią paskirtį: čia buvo turgus, taip pat vieta, kur paskelbiami magistrato nutarimai, tarpukariu prie Rotušės buvo rekreacinė zona su gėlynais. Laikas apsvarstyti, kokia ši vieta turėtų būti dabar.“
Karštų diskusijų kyla ir dabar. Antai premjeras Andrius Kubilius neseniai raštu kreipėsi į Kauno merą Rimantą Mikaitį ir prašė „asmeniškai pasirūpinti, kad Motiejaus Valančiaus paminklas būtų perkeltas į tinkamesnę vietą, pavyzdžiui, prie Arkikatedros bazilikos“. A.Kubilius teigia gavęs M.Valančiaus blaivystės sąjūdžio ir Lietuvai pagražinti draugijos prašymus iškelti skulptūrą, kuri dabar yra esą mažiau garbingoje vietoje, prie kunigų seminarijos sienos.
Dar daugiau aistrų kilo, kai vietos dienraštis paskelbė, kad draugija siūlo iš aikštės iškelti M.Valančiaus ir Maironio skulptūras. Pastaroji yra prie rašytojo vardo literatūros muziejaus ir jo buvusio namo. Kauniečiai ėmė skambinėti į savivaldybę ir muziejų protestuodami dėl tokių idėjų, o kai kurie net siūlė rengti mitingus. K.Ignatavičius teigė, kad tai buvo iš piršto laužta informacija, niekas tokių pasiūlymų draugijoje nepateikinėjo.
Valdžia neskubės
Kauno vicemeras Povilas Mačiulis teigė, kad šiuo metu būtina įgyvendinti kitus projektus. „Parengtas techninis projektas atnaujinti Laisvės alėją ir tikimės kitais metais pradėti ten darbus, todėl tikėtis kokių nors darbų dar ir Rotušės aikštėje nėra realu, – tvirtino vicemeras. – Per kitus metus reikėtų parengti techninį projektą, o paskui ieškoti lėšų. Per tą laiką specialistai ir visuomenė galės siūlyti idėjas, kaip turėtų atrodyti aikštė. Pavyzdžiui, reikia apsispręsti, koks bus čia esančių medžių likimas. Kiti miestai negali pasigirti tokiu dideliu skaičiumi senų medžių savo aikštėse, bet jie jau užstoja pastatus.“
P.Mačiulis sako, kad įdomus ir Kauno tarybos nario Visvaldo Matijošaičio pasiūlymas atgabenti į aikštę senus tašytus akmenis iš rekonstruojamo A.Juozapavičiaus prospekto. O R.Palys mano, kad atkasti istoriniai daiktai turi likti arti savo buvusios vietos.
„Suprantama, kad gatvėje tų akmenų nepaklosi, bet jais galima išgrįsti šaligatvius, šalikelės ruožus, o gabenti jų kitur nevertėtų“, – mano urbanistas.
XVI amžiuje pastačius Rotušės rūmus, aplink juos susiformavo pagrindinė miesto aikštė. Ten vyko turgūs, mugės, veikė 9 vaško krosnys. Čia išlikę daug architektūros paminklų. Paskutinį kartą aikštė rekonstruota prieš daugiau kaip 40 metų.