Be to, J.Borisovo nuomone, Konstitucinis Teismas neturėjo teisės atimti iš jo Lietuvos pilietybės, nes jo funkcijos yra aiškinti teisę.

Pasak dienraščio "Lietuvos rytas", J.Borisovo skunde teigiama, kad jis rizikuoja būti išvarytas iš Lietuvos, pažeidžiant jo teisę į šeimos ir privatų gyvenimą, į namus. Paaiškėjus galutiniam administracinio teismo sprendimui dėl jo buvimo Lietuvoje, jis ketina papildyti savo skundą.

Dienraščio teigimu, bendrovės "Avia Baltika" vadovas J.Borisovas Lietuvoje patirtą moralinę ir materialinę žalą vertina 20 mln. JAV dolerių (daugiau kaip 56 mln. litų).

Verslininkas aiškino įvertinęs savo patirtą žalą doleriais, o ne litais ar eurais, nes jo kontraktuose fiksuojama būtent JAV valiuta.

Bet Rusijos piliečio advokatas Adomas Liutvinskas tikino, kad įvardyti 20 mln. dolerių kol kas nėra minimi jo kliento skunde prieš Lietuvą.

Advokato manymu, informacija apie pinigus, kuriais įvardijama žala, gali blogai nuteikti Lietuvos gyventojus. Jis pataręs to nesakyti ir savo klientui.

A.Liutvinskas pabrėžė, kad viskas, kas susiję su J.Borisovo išsiuntimu, šiuo metu formuoja naują teisinę praktiką: "Jo neišmesi virš Rusijos su parašiutu, yra procedūros. Ten irgi yra įstatymai, susitarimai dėl readmisijos, paklausimai, prašymai. Viso to teks laikytis. Juk J.Borisovas neatvyko į Lietuvą kaip nelegalas".

Pasak "Lietuvos ryto", J.Borisovas prašė jo bylą prieš Lietuvą nagrinėti skubos tvarka.

Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo teisės referentas Dovydas Vitkauskas teigė, kad ši byla Strasbūre nebus nagrinėjama skubos tvarka, jei nebus rizikos, kad J.Borisovas bus išsiųstas iš Lietuvos artimiausiu metu.

Rugpjūčio 12-ąją Vilniaus apygardos administracinis teismas turėtų nagrinėti Migracijos departamento prašymą išsiųsti J.Borisovą iš Lietuvos.

Tačiau ši byla gali būti stabdoma, laukiant sprendimo dėl paties J.Borisovo skundo. Jis apskundė pakartotinį Migracijos departamento sprendimą.

Valstybės saugumo departamentas yra pasiūlęs įtraukti eksprezidento Rolando Pakso rėmėją J.Borisovą į šalyje nepageidaujamų asmenų sąrašą.

Anksčiau Vilniaus apygardos administracijos teismas yra patenkinęs J.Borisovo skundą ir grąžinęs Migracijos departamentui iš naujo svarstyti jo prašymą dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje.

2002 metų prezidento rinkimuose J.Borisovo vadovaujama bendrovė "Avia Baltika" skyrė R.Pakso prezidentinei rinkimų kampanijai 1,2 mln. litų.

Atsidėkodamas, prezidentu tapęs R.Paksas 2003 metų balandį išimties tvarka suteikė J.Borisovui Lietuvos pilietybę. Tokį prezidento žingsnį Konstitucinis Teismas įvertino kaip atsilyginimą už paramą rinkimuose ir panaikino sprendimą dėl pilietybės suteikimo.

Dienraščio teigimu, Strasbūro teisme yra nemažai bylų dėl to, kad neturintys pilietybės žmonės yra išsiunčiami iš šalies.

Pasak teismo referento D.Vitkausko, yra tokių, kurie skundžiasi, kad juos išsiunčia į šalį, kurios pilietybę jie turi ir kurioje jie negalės gydytis arba bus kankinami, ir remiasi teise nebūti kankinamiems, kuri numatyta Europos žmogaus teisių konvencijoje.

Kai šalyje, iš kurios tokie asmenys deportuojami, lieka jų šeima, socialiniai ekonominiai ryšiai ir namai, yra skundžiamasi pagal konvencijos aštuntąjį straipsnį, kuris garantuoja teisę į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui.

Ilgalaikio gyventojo išsiuntimas iš šalies gali būti pateisinamas, jei jis, pavyzdžiui, padaro sunkų nusikaltimą. Tokių bylų tarptautiniame teisme irgi yra buvę nemažai.

Neseniai Strasbūre bylą prieš Latviją laimėjo dvi Rusijos pilietės, kurios buvo išsiųstos iš Latvijos kaip ten buvusios Rusijos kariuomenės sudedamoji dalis. Ištekėjusi už sovietinio kariškio Tatjana Slivenko ir jos duktė Karina turėjo pasitraukti iš Latvijos, nors ten praleido beveik visą gyvenimą.

Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė teisės į privatų ir šeimos gyvenimą pažeidimą, nes pareiškėjoms nebuvo sudaryta galimybė pateikti savo asmeninės bylos argumentų, kad jų buvimas Latvijoje šaliai jokios grėsmės nekelia.

Kiekvienos šių moterų patirtai moralinei ir materialinei žalai atlyginti teismas priteisė po 10 tūkstančių eurų.

Strasbūro teisme buvo panašių bylų ir prieš Lietuvą. Skundėsi Pabradės užsieniečių registravimo centre laikomi žmonės, kurie bandė prašyti ilgalaikio prieglobsčio Lietuvoje. Dažniausiai yra skundžiamasi, kad nesuteikdama prieglobsčio Lietuva juos pasmerkia kankinimams jų gimtojoje šalyje.

Dviejų Afganistano piliečių bylos buvo išnagrinėtos ir atmestos, nes jų leidimas būti Lietuvoje buvo pratęstas ir rizikos būti išsiųstiems nebeliko.

Dabar nagrinėjama panaši Angolos piliečio byla prieš Lietuvą.