Organizatoriai tikina, kad stovykla buvo skirta baltų kultūrai pažinti, „išsiplauti muilu burną“ buvo siūloma ne už slaviškus ar germaniškus žodžius, o už keiksmažodžius bet kokia kalba. O pačioje stovykloje trečdalis dalyvių buvo kitakalbiai Lietuvos gyventojai.

„Iniciatyva svarbi ir reikalinga, o buvo apšaukti kažkokiais kenkėjais. Tai ne tik piliečių šmeižtas visam pasauliui, bet ir visos valstybės niekinimas, kad štai ir mes savo šalyje kažką suradome iš Breiviko (Norvegijoje galimai iš nacionalinių paskatų nužudžiusio per 70 žmonių – red.) pasekėjų, bet tai neturi nieko bendro, kaip ir neturi nieko bendro su kryžiuočiais“, - visuomenėje kilusia reakcija ir stovyklos sąsajomis dėl žudynėmis Norvegijoje piktinosi parlamentaras Gintaras Songaila.

Liepos pabaigoje vykusioje stovykloje „Mūsų šaknys- baltai“ buvo mokoma lietuvių ir latvių kalbų, kultūros, istorijos, liaudies amatų, teigia stovyklos organizatorius, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos pirmininkas Julius Panka.

Viena stovyklos dalyvių Aušra Kudirkaitė pasakojo, kad dalyviai stovykloje kiekvieną dieną mokęsi latvių kalbos, keliavę po piliakalnius, žaidę liaudiškus žaidimus.

„Keliavome į žygį susipažinti su vietos apylinkėmis, kas ten yra. Kraštas iš tiesų yra turtingas. Tai pat buvo susipažinimas su lietuvių ir latvių kalbomis, lietuviams – su latvių, latviams – su lietuvių. Mes susipažinome su baltų kultūra“, - spaudos konferencijoje kalbėjo A. Kudirkaitė.

Stovyklos taisyklėse, išdalintose žurnalistams, nurodoma, kad baltų kultūrai skirtoje stovykloje kalbama tik baltų kalbomis ir ženklais, o germanų ir slavų kalbos nepageidaujamos. Kitoje taisyklėje nurodyta, kad burną viešai muilu teks plautis po kiekvieno keiksmažodžio.

„Stovykloje dalyvavo ir trečdalis lenkakalbių žmonių, nebuvo jokių susikirtimų, visi bendravo. Nepaisant to, kad stovykla buvo skirta lietuvių ir latvių suartėjimui, bet pasitarnavo ir Lietuvos piliečių, kalbančių kitomis kalbomis, suartėjimui“, - spaudos konferencijoje sakė Nepriklausomybės Akto signataras Audrius Rudys.

Jį ypač papiktino po stovyklos Ministro pirmininko tarnybos išplatintas pareiškimas, kuriame teigiama, kad „kaip tik tuo metu, kai Vyriausybė ėmėsi žingsnių išplėsti dialogą su Lietuvos lenkų bendruomene, pasiūlė paketą priemonių Vilniaus krašto socialinei ir ekonominei raidai skatinti, kažkas imasi veiksmų, kurie griauna tarpusavio pasitikėjimą ir skatina tautinę neapykantą“, – mažiau prieš savaitę išplatintame pranešimeapgailestavo Vyriausybės vadovas. A. Rudžio nuomone, premjero spaudos tarnyba sureagavo „nepatikrinusi faktų“, todėl Vyriausybės vadovo bus prašoma peržiūrėti savo pareiškimą.

Po spaudos konferencijos G.Songaila išplatino kreipimąsi į premjerą Andrių Kubilių, kur Vyriausybės vadovo prašoma paneigti neva tikrovės neatitinkančias žinias. 

Pareiškimą, kuriame apgailestaujama dėl tiesos neatitinkančių valdžios institucijų pareiškimų, pasirašė dvylika nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba.

Savo ruožtu G. Songaila tvirtina, kad jokių rūpesčių bendraujant su vietiniais žmonėmis nebuvo. J. Panka pažymėjo, kad dalį maisto stovyklos dalyviai paaukojo skurdžiau gyvenančioms vietos šeimoms.

Dieveniškės – miestelis Šalčininkų rajono savivaldybėje, Baltarusijos pasienyje. Miestelyje vyrauja lenkų tautinė mažuma. Pastaruoju metu šis kraštas dažnai žiniasklaidoje linksniuojamas dėl atsisakymo nuo namų nuimti gatvių lenteles su nelietuviškai pavadinimais. J. Panka konferencijos metu teigė, kad šiame krašte stovykla organizuojama tradiciškai, taip pat dėl gerų santykių su vietos gyventojais.