Ilgainiui Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) kartu Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) bei Valstybinė energetikos inspekcija turėtų tapti Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos, finansuojamos rinkos dalyvių lėšomis, dalimi, Vertybinių popierių komisija (VPK) bei Draudimo priežiūros komisija (DPK) veikiausiai pereis Lietuvos banko žinion, o Konkurencijos tarybos finansavimas esą taip pat turėtų būti įvairesnis, nors konkrečių planų N. Udrėnas nepaminėjo.
„Pasisekusius ir seniai Europoje taikomus reguliatorių finansavimo modelius taiko ir Lietuva ryšių reguliavimo ar draudimo priežiūros srityse– tą pasiteisinusią praktiką reikia plėsti ir į kitas sritis, kad finansavimas būtų kuo labiau apsaugotas nuo politikų ir siaurų verslo grupių įsikišimo“, - teigė N. Udrėnas.
Institucijos labai svarbios, bet situacija apgailėtina?
Praėjusių metų pabaigoje šalies vadovė D. Grybauskaitė kalbėjo apie pradėtas stiprinti „labai svarbias institucijas“: VKEKK ir Konkurencijos tarybą, kurių veikla turi didelės įtakos vartotojams nustatomoms kainoms, o Konkurencijos tarybos veiklą ji yra pavadinusi „gyvybiškai svarbia Lietuvos gyventojams“.
„Pradėtos stiprinti ir toliau bus stiprinamos dvi labai svarbios institucijos: Konkurencijos taryba ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Pirmoji įgyvendina konkurencijos politiką, antroji atlieka reguliatoriaus vaidmenį ir reguliuoja monopolijas. Šių institucijų veikla turi didelės įtakos kainoms, kurios nustatomos vartotojams“, - tuomet teigė prezidentė.
„Konkurencijos tarybos gebėjimas užtikrinti sąžiningą konkurenciją yra gyvybiškai svarbus visiems Lietuvos gyventojams. Ši institucija turi ne tik ieškoti ir bausti kartelinių susitarimų dalyvius, bet ir nelesti rastis (užkirsti kelią) draudžiamiems susitarimams“, – pernai sausį akcentavo D. Grybauskaitė.
Tačiau net ir praėjus metams rinkų priežiūros institucijų padėtis nepagerėjo – VKEKK, Konkurencijos taryba bei Vertybinių popierių komisija gyvena kaip elgetos. Išimtį sudaro tik Draudimo priežiūros komisija, kuri yra finansuojama draudimo bendrovių ir biudžeto lėšomis.
„Situacija yra apgailėtina ir nesudaranti prielaidų laiku ir kokybiškai įgyvendinti tuos uždavinius, kuriuos įstatymai numato ir tuos, kuriuos ketinama nustatyti. VKEKK, prižiūrinti pačius svarbiausius sektorius (šilumos, elektros, dujų ir vandens – DELFI), kurių apyvarta yra 7,5 mlrd. Lt per metus, yra finansuojama prasčiausiai iš visų Lietuvos reguliatorių. Tai kartojasi metai iš metų“, - DELFI piktinosi VKEKK pirmininkė Diana Korsakaitė.
„Pavyzdžiui, šiems metams mums yra skirta 3,4 mln. Lt, iš jų atlyginimams išeina apie 2,4 mln. Lt. Dar prireikia darbuotojų mokymui, turto įsigijimui. Darbuotojų mokymui šiemet yra absurdiškai mažai 1,7 tūkst. Lt. Gana svarbi mūsų darbo dalis yra bendravimas su kitomis konkurencijos institucijomis Europos Sąjungoje, nes taip mes efektyviau išaiškiname pažeidimus. Reikia keliauti į darbo grupių susirinkimus, dažniausiai Briuselyje, riekia dalyvauti konferencijose, tai tokiems dalykams šiemet turime apie 20 tūkst. Lt“, - pasakojo Konkurencijos tarybos vadovas Šarūnas Keserauskas.
Finansuoti turėtų rinkos dalyviai
Prezidentės D. Grybauskaitės patarėjas ekonomikos klausimais N. Udrėnas teigia suprantantis tiek VKEKK, tiek Konkurencijos tarybos ar Vertybinių popierių komisijos padėtį, tačiau situacija, anot jo, pagerėtų tik tuo atvejų, jei jų finansavimas taptų įvairesnis – ne tik iš valstybės biudžeto, bet ir iš rinkos dalyvių lėšų.
„Valstybės kontrolė darė tyrimą, kad tas finansavimas yra nepatenkinamas ir dėl to yra Energetikos ministerijos paruošti pasiūlymai dėl Infrastruktūrų reguliavimo tarnybos ir atitinkamai stabilesnio finansavimo, kuris būtų ne iš biudžeto, t,y. visų žmonių bendrųjų mokesčių, bet monopolistai turi nešti šią naštą“, - apie numatomas galimybes gerinti VKEKK finansavimą kalbėjo N. Udrėnas.
Primenama, kad Energetikos ministerija yra parengusi siūlymus į vieną tarnybą sujungti VKEKK, RRT ir Valstybinę energetikos inspekciją. Viena pagrindinių siūlomo naujovių ta, kad naujoji Infrastruktūrų reguliavimo tarnyba būtų išlaikoma iš pačių energetikos ir ryšių įmonių pajamų: pagrindinės energetikos bendrovės naujajai reguliavimo tarnybai privalėtų skirti 0,3, ryšių įmonės – 0,2 proc. nuo pajamų.
Tai numatančius teisės aktų projektus Seimas šį pavasarį grąžino tobulinti Vyriausybei. Anksčiau Seimas yra pasipriešinęs Energetikos įstatymo pataisoms, kuriomis norėta įtvirtinti, jog VKEKK būtų finansuojama iš energetikos įmonių lėšų.
Panašus modelis, pasak N. Udrėno, ketinamas taikyti ir finansų rinkos priežiūros institucijoms. Kaip DELFI aiškino finansų ministrės patarėja Giedrė Balčytytė, ateityje visos finansų rinkų priežiūros institucijos, tarp jų Vertybinių popierių komisija bei Draudimo priežiūros komisija, turėtų tapti Lietuvos banko veiklos baru ir šios funkcijos turėtų būti finansuojamos iš rinkos dalyvių lėšų. Reikiamos teisės aktų pataisos artimiausiu metu keliaus į Vyriausybės pasitarimą, vėliau – į Seimą.
Tuo tarpu Konkurencijos tarybos finansavimo ateitis kol kas nėra aiški. Kalbėdamas apie šios institucijos finansavimą, N. Udrėnas aiškino apie būtinybę kuo labiau didinti finansavimo šaltinių įvairovę, nors apie konkrečius planus ar projektus neužsiminė – esą juos turi pasiūlyti pati Konkurencijos taryba.
„Konkurencijos tarybos finansavimo modeliai gali būti įvairūs. Aišku, pats Š. Keserauskas galėtų pasiūlyti, kokie tie variantai galėtų būti, kad būtų įvairesnis finansavimas, bet biudžetas neturi būti vienintelis šaltinis ir tą jau pakankamai rodo faktas, jog biudžeto išteklių visada trūksta, o reguliavimo institucijos yra kitokios negu kad grynai biudžetinės įstaigos ar valstybės aparatas. Šių įstaigų darbuotojai turi būti siauros specializacijos teisės ar ekonomikos profesionalai, kad galėtų apginti vartotojų interesus prieš monopolistus.“, - teigė patarėjas.
V.Nakrošis: silpnas reguliatorius naudingas stambiems žaidėjams
Viešosios politikos ir vadybos instituto partneris Vitalis Nakrošis teigia, kad reguliavimo agentūros privalo turėti tam tikrą autonomiją nuo politikų, kad galėtų priimti nešališkus sprendimus, tad jų finansavimo įvairovė yra vienas tos autonomijos šaltinių. Pavyzdžiui, rinkos dalyvių lėšomis šiuo metu yra finansuojamos Draudimo priežiūros komisija bei Ryšių reguliavimo tarnyba, tačiau pastarajai problemų, anot V. Nakrošio, kyla dėl nepakankamos lėšų panaudojimo autonomijos.
„Tačiau jiems svarbu ne tik finansavimas, bet ir personalo autonomija. Nes Ryšių reguliavimo tarnybai problemų kyla dėl to, kad jie turėdami papildomų pajamų negali jų naudoti valstybės tarnautojams, nes pagal Valstybės tarnybos įstatymą labai griežtai reglamentuota, koks yra etatų skaičius, kokia tarnybinė alga, kokie priedai, priemokos ir taip toliau“, - pasakojo analitikas.
Klausiamas, kiek gali būti tikri teiginiai, kad rinkos dalyviams apsimoka turėti silpnus reguliuotojus, todėl jie, veikdami kaip interesų grupės, gali veiksmingai pasipriešinti institucijų jungimui bei jų finansavimo keitimui, V. Nakrošis teigė, jog hipotezė yra nagrinėtina, tačiau ją įrodyti gali būti sunkoka.
„Taip, jeigu rinkos reguliatorių laikai silpną, tai jis neturi dantų ir niekam negali įkąsti tiems stambiems rinkos žaidėjams“, - svarstė analitikas.
V.Mazuronis: reguliuotojai bus suinteresuoti monopolijų pelnu
Tačiau opozicinės partijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis siūlymams bent iš dalies finansuoti reguliuotojus rinkos dalyvių lėšomis kategoriškai nepritaria – pasak politiko, tokiu atveju VKEKK bus suinteresuota kuo didesniu energetikos įmonių pelnu, Konkurencijos taryba – įvairių prekybininkų sėkme, Vertybinių popierių komisija – pensijų fondų pelningumu.
„Mano manymu, tai yra visiškai neteisingas žingsnis. Ką tai reiškia? Sakykime, VKEKK yra finansuojama iš energetikos įmonių, kurioms nustatinėja kainas, lėšų. Tai čia, mano manymu, yra absurdas, todėl kad automatiškai jie darosi vieni nuo kitų priklausomi. Kitaip sakant, tai komisijai, kuri tarsi turėtų objektyviai nustatyti kainas ir ginti vartotojus, atlyginimus mokėtų monopolistai, kurių apetitus jie turėtų kontroliuoti“, - aiškino V. Mazuronis.
Pasak jo, tokia pati praktika negali galioti nei Konkurencijos tarybai, nei Vertybinių popierių komisijai. Klausiamas, kodėl tuomet visai gerai veikia Draudimo priežiūros komisijos ir Ryšių reguliavimo tarnybos finansavimas, V. Mazuronis aiškino, kad šios institucijos nėra tiek jautrios, kiek VKEKK ar Konkurencijos taryba.
„Jeigu finansavimas eitų nuo pajamų, tai, atleiskite, ta pati VKEKK būtų suinteresuota, kad kuo daugiau pajamų gautų tas monopolistas, o nesuinteresuota apginti manęs, kaip vartotojo“, - reziumavo „tvarkietis“.