Pagal dabartinę projekto redakciją, fizinių asmenų suteikiamų aukų dydis neribojamas. Tiesa, jei vienas fizinis asmuo vienos politinės kampanijos metu politinės kampanijos dalyviui (dalyviams) paaukoja daugiau kaip 10 proc. praėjusiais metais gautų pajamų, apie šį aukotoją ir jo auką (aukas) turi būti paskelbiama Valstybinės mokesčių inspekcijos išvadoje.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys konservatorius Jurgis Razma pasiūlė apriboti šios aukos dydį iki 10 proc. praėjusiais metais gautų pajamų. Savo pataisą jis motyvavo "pastarųjų kampanijų paradoksais", kai mokytojai ir ūkvedžiai partijoms ar atskiriems politikams pervesdavo kone metines pajamas siekiančias aukas.
Parlamentaras Vytautas Zabiela prisiminė, kad sykį buvęs kolega advokatas vienam kandidatui pervedė 100 tūkst. litų. "Tai labdara ar dovana iš geros dūšios?" - retoriškai klausė politikas.
Pasak kai kurių komiteto narių ir Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono Vaigausko, būtų sunku nustatyti, ar auka tikrai neviršijo nustatyto dydžio. Mat pajamas privaloma deklaruoti tik tam tikras pareigas einantiems asmenims.
"Įstatymu siekiama didesnio skaidrumo. Pradėjus riboti aukos dydį, parama bus teikiama per kelis asmenis, todėl skaidrumas tik sumažės", - posėdyje aiškino Z. Vaigauskas.
Be to, komiteto nariai piktinosi, kad, ribojant aukos dydį, pažeidžiamos aukotojo teisės. "Jei esu kurios nors partijos mylėtojas, noriu jai atiduoti visą turtą, o man neleidžia. Taip ribojama mano konstitucinė teisė", - pareiškė socialliberalas Eduardas Šablinskas.
"Vargšams prie bažnyčios galima duoti kiek nori, nunešti nors ir kalakutą, o partijoms - ne", - antrino Z. Vaigauskas.
Anot socialdemokrato Juozo Bernatonio, įtarimų keliančių aukotojų pajamas galėtų tikrinti Valstybinė mokesčių inspekcija. "Nesvarbu, ar auka siekia 15, ar 5 procentus pajamų, svarbu, kad jų neviršytų", - pažymėjo parlamentaras.
STT pasiūlė fizinio asmens aukos dydį apriboti, remiantis Europos Komisijos rekomendacija. Ši institucija vieno asmens paramą partijoms riboja iki 12 tūkst. eurų per metus (41 400 litų). Pasak J. Razmos, Lietuvoje ši suma galėtų siekti 40 tūkst. litų.
Tačiau Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė nei siūlymui nustatyti absoliutų maksimalios aukos dydį, nei atsižvelgti į aukotojo pajamas.
Komitetas nusprendė siūlyti surinktas ir politinei kampanijai nepanaudotas lėšas perduoti subjektams, kurie pagal įstatymus gali gauti labdarą. Dabartinėje redakcijoje partijoms ir kandidatams leidžiama šias lėšas naudoti politinei veiklai. Tačiau komiteto nariai suabejojo, ar tokią normą galima taikyti save iškėlusiems ir rinkimus pralaimėjusiems kandidatams.
Parlamentarai taip pat pritarė nuostatai, kad politinių partijų, organizacijų ir kampanijų negalima finansuoti per trečiuosius asmenis, nors ir suabejojo, ar įmanoma nustatyti tokius atvejus.
Posėdyje buvo prisiminti buvusios kandidatės į Prezidento postą Kazimiros Prunskienės rėmėjai. Kaip nurodyta VRK pateiktoje K. Prunskienės kampanijos finansavimo ataskaitoje, 91 tūkst. litų jai skyrė Vilniaus gimnastikos mėgėjų sporto klubas. Komiteto nariai suabejojo, ar šis klubas galėjo politikei skirti tokią sumą iš savo turimų lėšų.
Ilgokai komiteto nariai diskutavo, ar galima leisti kandidatams ir politinėms partijoms sudaryti įvairias sutartis su rėmėjais, kuriose būtų įsipareigojama "atidirbti" už suteiktą paramą. Manoma, kad tokią sutartį buvo pasirašęs buvęs Prezidentas Rolandas Paksas ir didžiausias jo kampanijos rėmėjas Jurijus Borisovas.
Komiteto narių manymu, net uždraudus tokias sutartis būtų sudaromi žodiniai susitarimai. Todėl jie pasiūlė įpareigoti sutartis skelbti viešai ir griežčiau reglamentuoti jų turinį.
Nepaisant įvairių pastabų, Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai pritarė Politinių partijų, politinių organizacijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo projektui.
Seimo Pirmininko Artūro Paulausko pateiktą įstatymo projektą ketinama priimti rugpjūtį šaukiamoje neeilinėje parlamento sesijoje.