"Tai - teisėsaugos institucijų reikalas. Su Rusijos pareigūnais tiesiogiai bendrauja Generalinės prokuratūros atstovai", - aiškino Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir kultūros departamento direktorius Petras Zapolskas.
Pareigūnas tvirtino, kad su Rusija pasirašyta pakankamai dvišalių susitarimų, kurie galėtų išspręsti dezertyrų problemą. P.Zapolskas abejojo, ar mūsų šalies teisėsaugos institucijos pasinaudoja visomis teisinėmis galimybėmis.
Tuo tarpu Generalinės prokuratūros atstovai nesutinka su Užsienio reikalų ministerijos pozicija.
Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausioji prokurorė Laima Čekelienė teigė, kad Generalinei prokuratūrai nėra deleguota teisė prašyti nutraukti užsienyje iškeltas bylas prieš Lietuvos piliečius.
Anot L.Čekelienės, Lietuvos piliečių teisėmis užsienyje privalo rūpintis ne teisėsaugos institucijos, o diplomatinės tarnybos.
Prokurorė įsitikinusi, kad būtina pradėti derybas su Rusija ir valstybiniu lygiu tartis, kad ši šalis nelaikytų iš sovietų armijos pabėgusių lietuvių nusikaltėliais.
Vis dėlto L.Čekelienę sudomino Užsienio reikalų ministerijos siūlymas išsiųsti Rusijai oficialų paklausimą dėl dezertyravimu kaltinamų Lietuvos piliečių sąrašo.
Tiesa, prokurorė abejojo, ar pavyktų gauti tokį sąrašą. Juolab kad prašymus tarpininkauti ieškant dezertyrų Lietuvoje siunčia Rusijos karinė prokuratūra, su kuria Generalinė prokuratūra nepalaiko jokių ryšių: "Tačiau pabandyti verta".
"Lietuvos rytas" jau rašė, kad Rusijos karinė prokuratūra tebepersekioja prieš 11 metų savavališkai iš sovietų armijos pasitraukusį 31 metų panevėžietį Darių Kielą.
Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato migracijos skyrius gavo iš Maskvos raštą, kad šis žmogus ieškomas kaip dezertyras.
"Žmogus atėjo labai išsigandęs, bet aš jį nuraminau", - sakė Panevėžio migracijos skyriaus komisarė inspektorė Bronislava Pliavgienė. Jos darbo praktikoje - tai pirmas atvejis, kai po tiek metų ieškomas buvusios sovietų armijos dezertyras.
D.Kiela iš sovietų armijos dalinio Pamaskvyje paspruko 1990 kovo 8 dieną. Sūnaus aplankyti atvykę tėvai atvežė civilinius drabužius, ir dvidešimtmetis jefreiteris pabėgo.
Nors po trijų dienų Lietuva ir paskelbė nepriklausomybės atkūrimą, D.Kielai teko nuolat slapstytis. Kareiviai užgriūdavo bet kuriuo paros metu. Persekiojimų išvargintas panevėžietis lengviau atsikvėpė tik žlugus 1991 metų rugpjūtį Maskvoje surengtam pučui.
Žinia, kad Rusija tebeieško iš sovietų armijos 1989 metais pabėgusio vyro 31 metų Vitalijaus Mazdoro, labiausiai sukrėtė jo žmoną 27 metų Aušrą.
"Auginame tris vaikus ir bijau, kad kas nors vyrui neatsitiktų", - kalbėjo Šilutės rajono Lapynų kaime gyvenanti moteris.
Pats V.Mazdoras šiuos nuogąstavimus laiko nerimtais. Jis įsitikinęs, kad didžiąją savo gyvenimo baimę ir riziką jau išgyveno, kai 1989 metais neištvėręs smurto du kartus bėgo iš dalinio Podolske.