Dešimtį metų nerimstant aistroms dėl bažnyčios šalia Kryžių kalno statybų, buvo keičiama ir galima jos vieta, ir dydis. Kultūros paveldo departamentas teigia, kad neleido statybų Kryžių kalno teritorijoje, tačiau negali jų uždrausti šalia, vizualinės apsaugos zonoje. Ir apribojo tokios bažnyčios aukštį iki 8 metrų su kryžiumi.

„Jau parinktas apie 40 arų dydžio sklypas, ir jo kraštinė nuo kryžių kalno bus nutolusi 350 metrų. O be to, bažnytėlė būtų statoma toje teritorijoje, kur jau yra mūsų turizmo informacijos centras“, – aiškino Šiaulių rajono savivaldybės meras Algimantas Gaubas.

Bažnyčios prie Kryžių kalno statyboms nepritaria dalis šiauliečių. Architektūros profesorius Jonas Minkevičius internete išplatino atvirą laišką, kuriame teigia, kad bažnyčia sunaikins Kryžių kalno autentiškumą.

Patariamąjį balsą turinti Kultūros paveldo komisija stebisi Šiaulių savivaldybės ir dvasininkų sprendimais. Esą su bažnyčios atstovais kalbėta dar prieš ketverius metus ir mėginta juos įtikinti, kad bažnyčia šioje vietoje ir netinka, ir yra nereikalinga.

„Kryžių kalnas yra ta sakralinė aura, kad iki jo einant tą kilometrą tu mąstai, tu medituoji, kol tu ateini iki to kryžiaus. Tai yra sakralinis procesas, tai yra ypatinga vertybė. Ir jeigu mes tą viską civilizuosim ir urbanizuosim... Nes bus bažnyčia, čia reikia dar mašinų stovėjimo aikštelių, tualetų, tai tas Kryžių kalnas netenka savitumo, jis tampa kaip bet koks kitas objektas Lietuvoje“, – mano Kultūros paveldo komisijos pirmininkė Gražina Drėmaitė.

Kryžių kalnas, kaip išskirtinės vertės ir reikšmės kompleksas, išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvai, o ne bažnyčiai. Todėl, pasak paveldosaugininkų, turėtų būti išsaugota sakralinė šios vietos erdvė ir apgintas viešasis interesas.

Šiaulių meras tikina, kad detaliojo plano pakeitimų koncepciją dar pateiks svarstyti visuomenei, tačiau jeigu surinks visus reikiamų specialistų parašus, galutinai pritars bažnyčios statyboms.

Lietuvos piligrimai: tai seniai laukiamas statinys

Lietuvos piligrimų bendrija pritaria tikinčiųjų ir Šiaulių rajono savivaldybės norui pastatyti prie Kryžių kalno bažnyčią. Tai seniai visų piligrimų laukiamas statinys. Tokia bažnyčia leis šioje šventojoje vietoje piligrimams švęsti šv. Mišių auką, priimti kitus Katalikų bažnyčios teikiamus sakramentus.

Pasak Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininko dr. Dariaus Liutiko, sakralinių pastatų kompleksas prie Kryžių kalno turėtų būti plečiamas, žinoma, nesugadinant ir pačio Kryžių kalno vizualumo ir sakralumo. Užsienio ir Lietuvos piligrimai lauktų ir kitų piligrimams aktualių statinių. Didelė požeminė bažnyčia leistų organizuoti prie Kryžių kalno masinius renginius ir žiemos metu. Be to piligrimai laukia ir Kalvarijų - Kryžiaus kelio stočių - įrengimo aplink Kryžių kalną.

„Mūsų visų tikslas turėtų būti šio sakralinio komplekso vystymas pritraukiant dar daugiau piligrimų iš viso pasaulio. Tikime, kad ateityje Kryžių kalnas taps tokia piligrimystės vieta, kurią aplankyti pasaulio piligrimai atvažiuos ne keliom valandom, bet čia išbus keletą ar daugiau dienų. Tam būtina yra plėsti infrastruktūrą ir suteikti piligrimams kuo daugiau įvairių paslaugų. Tai būtų pats tikriausias Lietuvos pristatymas užsienyje, pagrindinė krikščionių traukos vietovė Lietuvoje, tokia, kokia yra Santjago de Kompostela, Ispanijoje, ar Lurdas, Prancūzijoje", - teigia D. Liutikas.

„Nepritariame trumparegiškiems kai kurių architektų ir kultūros paveldo atstovų pamąstymams apie galimą čia numatomos statyti Bažnyčios žalą. Kryžių kalno šventumą ir sakralumą jau bandė naikinti sovietmečiu. Nepavyko. Tikime, kad ir dabartinėms stagnacinėms mintims nepavyks užgniaužti šio sakralinio objekto skleidžiamos žinios pasauliui", - tvirtina D. Liutikas.