Įkyriai idėjai realizuoti užtenka ir savaitės

„Tokiam poelgiui žmogų pastūmėjo patologija – kitaip nepaaiškinsi. Psichiatrai, aišku, jo būseną įvertins. Gal paaiškės, kad žudyti jam įsakė kažkoks balsas. Toks reiškinys nenormalus net biologine evoliucine prasme. Paaiškinti galima tik bombos susprogdinimą – kraštutinių politinių pažiūrų žmonės taip elgiasi dažnai. Tokiais atvejais žmogų užpuola sunkiai kontroliuojamos, įkyrios idėjos, kurias jis realizuoja susprogdindamas bombą.

Tačiau šaudymas man tikrai paaiškinamas labai sunkiai, net ir patologijos rėmuose, ypač jeigu toje jaunimo stovykloje (joje buvo susirinkę 15-20 metų jaunuoliai – DELFI), kurioje jis šaudė, nebuvo imigrantų vaikų. Tiesa, ir Lietuvoje būna tokių nenormalių reiškinių, kai motina nužudo savo vaiką“, - svarstė Vilniaus universiteto Specialiosios psichologijos laboratorijos vadovas.

Anot jo, kai įkyri idėja užvaldo žmogų, be abejonės, ji yra sunkiai kontroliuojama. Tiesa, apie tai mąsto žmogus ilgai. Pavyzdžiui, A. Behringas Breivikas internete buvo pasiskelbęs pritariantis idėjai, kad dėl gero tikslo ne gaila ir šimto tūkstančio žmonių, taigi tam tikrus perspėjimus paviešino. Taigi sumanymas bręsta ilgai, tačiau vieną dieną žmogus atsikelia ir pareiškia – padarysiu taip. Nuo tada ta įkyri idėja jį ir užvaldo – žmogaus mąstymas veikia tik viena kryptimi.

Elgesio priežasčių reikėtų ieškoti žmogaus gyvenime

Paklaustas, ar vyras tokiu būdu nebandė pagarsinti išvakarėse paskelbtą savo manifestą, kuriame jis smerkia šalies imigracijos politiką ir išreiškia nuogąstavimus, kad imigrantai sunaikins norvegų rasę, A. Bagdonas teigė, kad visko gali būti. Šis veiksmas galėjo būti sąmoningai apgalvotas noras atkreipti dėmesį, netgi aukojant save. Tiesa, Norvegijoje jam gresia tik 21 metai kalėjimai – tai didžiausia bausmė šioje šalyje.

„Mane dar labai stebina tai, kad jis spėjo nušauti tiek daug žmonių, kad nebuvo jokio pasipriešinimo. Tai rodo, kad trūksta žmonių adaptyvumo. Šiaurės šalys buvo labai nusiraminusios, tam tikra prasme buvo dingęs savisaugos jausmas, todėl žmonės nežinojo, kaip elgtis tokioje situacijoje, nebuvo jai pasiruošę“, stebėjosi pašnekovas.

Anot psichologo, tokie atvejai, kai šalia islamiško terorizmo ima formuotis jo kraštutinumas, kuris veikia pagal tuos pačius principus, ypatingai išryškina prieštaravimą tarp žmogaus intelekto ir jo agresyvumo.

„Tai iš tiesų paradoksas. Žmogus, skirtingai nuo gyvūno, turi stiprius agresijos ir pykčio stabdymo mechanizmus, nepaisant to, agresijos turi daug. Ypač stipriai veikia vyrų agresijos centrai, kurie pasireiškia per norą dominuoti, teritorijos užvaldymą ir pan. Tačiau mums nereikia aštrių dantų ir nagų, mes nepuolame kaip signalą gavę gyvūnai, nes civilizacija davė kitus galingus įrankius. Viskas labai paprasta – tereikia paspausti gaiduką. Čia yra prieštaravimas tarp žmogaus intelekto ir jo agresyvumo. Kartais intelektą užvaldo emocijos, įkyrios idėjos, ir jos išreiškiamos, tik kitais įrankiais nei gyvūnų pasaulyje“, - svarstė A. Bagdonas.

Anot pašnekovo, šiuo atveju reikėtų pažvelgti ir į norvego gyvenimą – greičiausiai jis buvo neypatingai geras. Nors vyras gimė turtingoje šalyje, kažkas netvarkoje buvo su santykiais, emociniais ryšiais. Taigi tokios patologijos šaknų reikėtų ieškoti jo vaikystėje – žmogus, išaugęs demokratiškoje šeimoje, negali tapti nei kraštutiniu dešiniuoju, nei kraštutiniu kairiuoju, juolab žudyti žmones. Patologijai taip pat turi įtakos pati smegenų organizacija – kokie ryšiai tarp neuronų susiformavo ankstyvoje vaikystėje. Mes esame priklausomi nuo cheminių reakcijų, kurios vyksta mūsų smegenyse. Šiuo atveju per savaitę galėjo pasigaminti tiek tam tikrų cheminių medžiagų, kurios suaktyvino pyktį bei nepasitenkinimą.

Patologinis elgesys užkoduotas žmonijos praeityje

„Manau, kad šiandien Norvegija suklus. Prieš 15-20 metų jie didžiavosi savo emigracijos politika, džiaugėsi, kaip gražiai priima imigrantus iš trečiųjų šalių, rodė jų rajonus, aiškino, kad norvegai įsivaikina jų vaikus, tuokiasi su jais. Tuomet stebėjausi – negi jie iš tiesų tokie demokratiški? Tik vėliau neformalioje aplinkoje norvegai prasitarė, kad visgi būtų geriau, kad šių imigrantų nebūtų, nes jie kelia savų problemų. Taigi niekas nekalba atvirai, bet nuostata prieš emigrantus šalyje yra“, - sakė pašnekovas.

Visgi tai nereiškia, kad pasaulis juda terorizmo ir patologijos link. Anot psichologo, dauguma žmonių pasaulyje vystosi demokratėjimo linkme, tačiau visada bus kraštutinių politikų, kurie dėl savo asmenybės ypatumų ieškos kraštutinių elgesio būdų.

„Jei peržiūrėtume visų garsių diktatorių biografijas, visi jie turėjo nenormalią vaikystę, buvo nepatenkinti savimi – savo ūgiu ar dar kažkuo, o kad kompensuotų savo trūkumus, tapdavo neypatingai padoriais žmonėmis ir tam tikrais istoriniais laikotarpiais patraukdavo paskui save minią, kuri buvo pasiryžusi mirti už juos. Tokių nestabilių žmonių visada bus – galime jų sulaukti bet kur, taip pat ir Lietuvoje. Nors sakoma, kad lietuviai nėra veiklūs, tačiau kai užvaldo idėja, įsijungia kiti dėsniai. Pavyzdys – Lietuvą sukrėtusi istorija, kai mergaitės gabalais supjaustė draugę“, - aiškino A. Bagdonas.

Anot pašnekovo, žmonių gyvenime visada yra klaidingos patologiškos elgsenos tikimybė. Evoliuciškai, vystymosi prasme įvairovė yra netgi reikalinga, tačiau žudyti skatinanti patologija – jau kitas klausimas. Pastaroji – mūsų praeities išdava.

„Kad demokratinės idėjos taptų paveldimos ir savaime suprantamos, taikiai gyventi reikėtų tūkstantį metų. To nebuvo nei anksčiau, nei vargiai įmanoma ateityje. Gyvename permainingą gyvenimą, pasaulyje nuolat tai vienur, tai kitur vyksta konfliktai. Bus ir civilizacijos susidūrimų, pagaliau baigsis gamtos ištekliai. Ir visada bus žmonių, kurie norės atkreipti dėmesį į save, į problemą patologiniais būdais. Nesvarbu, ar jie save vadins civilizacijos ir kultūros gelbėtojais ar dar kuo nors“, - svarstė psichologas.