Neretai mintys apie savižudybę siejamos su depresinėmis būsenomis, tačiau šis ryšys, anot specialistų, nebūtinas. Paprastai mergaitės renkasi tokį savižudybės būdą, kad būtų lengviau išgelbėtos, tačiau berniukai dažniau išeina negrįžtamai.
Mąstyti apie savižudybę paauglystėje – norma
Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos vaikų psichiatrės doc. Sigitos Lesinskienės, paauglių depresiškumas iki tam tikros ribos yra laikomas norma. Paauglys ieško savo identiškumo: kas aš esu, ko aš noriu, ką turėčiau veikti šiame pasaulyje. Šie išgyvenimai yra gilūs, liūdni ir skausmingi, ir kuo turtingesnė, kūrybiškesnė asmenybė bręsta, tuo šis depresinis periodas, ieškant savęs, yra gilesnis.
„Žmogus kaip asmenybė bręsta visą gyvenimą. Paieškos, kaip aš esu ir kaip gyvenu, taip pat vyksta visą gyvenimą, tačiau tam tikru asmenybės raidos periodu padaromas esminis sprendimas – aš šiame pasaulyje lieku gyventi. Vieni šį sprendimą priima paauglystėje, kiti apie tai pagalvoja jau jaunystėje. Taigi jaunam žmogui pagalvoti apie savižudybę yra norma. Ir svarbiausia, ne tai, kad apie tai pagalvojama, o tai, kas nusprendžiama. Juk gimstame ne savo valia, todėl gyvendami atkeliaujame iki periodo, kai pradedame svarstyti: aš apsisprendžiu gyventi ar man jau išeiti? Ir ar aš galiu pasirinkti išeiti nenugyvenęs man skirto gyvenimo laiko?
Tai labai giluminiai, susiję su pasaulėjauta, pasaulėžiūra, religiniais įsitikinimais, šeimos ar visuomenės lūkesčiais, sprendimai. Ir būtina su jaunimu kalbėtis, diskutuoti apie tai, nevengti šių temų. Kol sprendimas šiuo esminiu klausimu viduj nepriimtas, didelę dalį jauno žmogaus jėgų pasiglemžia vidinis blaškymasis – gyventi ar negyventi, žudytis ar nesižudyti, jei žudytis – kaip. Todėl nebelieka energijos iškilusiems sunkumams įveikti ir sureguliuoti nuotaikų svyravimams“, - pasakojo pašnekovė.
Kitas aspektas, kad šios vidinių ieškojimų kančios gali pasireikšti lengva forma, vidutine arba sunkia. Sunkiais atvejais paaugliams jau reikia pagalbos. Įvairių tyrimų duomenimis, klinikinės depresijos simptomai kamuoja nuo nuo 5 iki 10 proc. paauglių, o viena iš depresijos būsenos ypatybių – mintys apie savižudybę. Jos gali būti labai įkyrios ir paauglys neturi jėgų su jomis kovoti. Kita vertus, kai nėra energijos, kas taip pat būdinga depresijai, nėra jėgų realizuoti savo liguistus ketinimus.
„Vienu metu buvo kilusi aštri diskusija, kad antidepresantai padidina savižudybių riziką. Iš tiesų dėl vaistų poveikio nėra registruoto nė vieno savižudybės atvejo. Tiesiog geriant antidepresantus pradeda gerėti visi depresijos simptomai, taip pat ir grįžta jėgos. Tuo tarpu suicidinės mintys silpnėja paskutinės. Taigi atsiranda rizika, kad atsiras jėgų ir energijos jas realizuoti. Todėl jeigu paauglys norėjo žudytis ir netgi ruošėsi tam, reikia būti itin atidiems“, - įspėjo psichiatrė.
Kita vertus, specialistai pabrėžia, kad paaugliai, kurie bando žudytis, nebūtinai yra depresiški. „Manoma, kad savižudiški mėginimai paauglystėje neretai būna desperatiškas mėginimas gerinti santykius ar emociškai nebepakeliamą skausmingą situaciją artimiausioje aplinkoje, pavyzdžiui, kai yra ilgai sutrikę santykiai su tėvais, tyčiojasi draugai, patiriama prievarta ir pan. Dažnai būna daug ilgą laiką besikaupusių vidinio skausmo lašelių, kažkurie paskutiniai perpildo vidinio atsparumo taurę ir pasiryžtama žiauriam ir nekonstruktyviausiam susikaupusių problemų sprendimo būdui – nuo jų pabėgant, nubaudžiant, atkeršijant, iš desperacijos ar nevilties.
Iš tiesų šie jaunuoliai nenori mirti. Jie nori atkeršyti, atkreipti dėmesį, nubausti – juose verda visokių jausmų sumaištis. Ir kai toks paauglys reanimacijos palatoje atsigauna, pas jį ateina artimieji, atsiranda akių kontaktas, emocinis artumas, išgrynintas abipusio ryšio jausmas, atsiranda galimybė kurti kokybiškai geresnius santykius. Skaudi pamoka, pasibaigusi sunkiai, bet sėkmingai, leidžia kitaip gyventi, kitaip bendrauti. Šie paaugliai dažnai vėliau supranta, kokia vertinga dovana yra gyvenimas, ir kaip svarbu mokėti juo džiaugtis, o kartu išmokti kitaip įveikti kylančius sunkumus. Bet jeigu tarpusavio santykiai su artimais, vaikui labai svarbiais žmonėmis nepagerėja, nėra supratimo, artumo, paauglį bara, kaltina, baudžia ar visai prie jo neprieina (o būna ir taip), ydingas ratas ir toliau sukasi, desperaciniai mėginimai žudytis kartojasi“, - aiškino S. Lesinskienė.
Nusižudė 42 berniukai ir 8 mergaitės
2009 m. duomenimis, Lietuvoje nusižudė aštuoni 10-14 metų vaikai – 4 berniukai ir 4 mergaitės. 15-19 metų amžiaus grupėje – jau 42 savižudžiai (38 berniukai ir 4 mergaitės). Iš viso 2009 m. Lietuvoje nusižudė 1138 žmonės – 952 vyrai ir 186 moterys.
„Kalbant apie prevenciją, iki paauglystės turime padaryti viską, kad tai neįvyktų, nes paauglystėje susiduriame jau tik su pasekmėmis. Pastebėta, kad mėginant žudytis mergaitėms labiau būdingi neįsisąmoninti bandymai tokiu būdu gerinti sutrikusius santykius. Jos paprastai išgeria daug vaistų ar renkasi tokius būdus, kad jas pastebėtų ir padėtų. Berniukai linkę rinktis gyvybei pavojingesnius būdus ir gaila, kad dažniau ir negrįžtamai įvykdo savo planus. Todėl labai svarbu kalbėtis apie tai, nebijoti klausti ir būti labai atidiems, kai paaugliai kalba apie norą žudytis, būdus, kaip tai padaryti.
Jei jaunuolis ne tik mąsto, bet ir turi planą bei jam ruošiasi, situacija yra itin pavojinga. Įvairių šalių tyrėjai, analizuojantys nusižudžiusių žmonių elgesį, pastebi, kad artimiesiems apie savo ketinimus jie tikrai užsimena, tik reikia būti labai jautiems, labai girdintiems, įsiklausantiems. Aplinkiniai dažnai bijo apie tai kalbėti, klausti. Bet nepaklausęs neišgirsi atsakymo. Tiesa, išgirdus gąsdinančius dalykus yra pavojus iš baimės nuvertinti situaciją – esą tai per baisu, nesąmonė, negali taip įvykti, nerimta “, - teigė S. Lesinskienė.
Tyrimais taip pat įrodyta, kad vaikystėje patirta seksualinė prievarta yra susijusi su suicidiniais mėginimais bei save žalojančiu elgesiu. Anot psichiatrės, šiandien didelį pavojų kelia ir šiuolaikinės informacinės technologijos – ypač internetas, kai paaugliai lengvai gali susirasti itin netinkamų, jų jautrią ir pažeidžiamą psichiką ir besiformuojančią trapią pasaulėjautą iškreiptai formuojančių tinklapių.
„Vaikai ir televizijoje, ir žaisdami kompiuterinius žaidimus mato labai daug žiaurumo, prievartos, agresijos. Ir jei tokį krūvį vaikas gauna be pertraukos tris-keturias valandas, kiek valandų reikia atgauti emocinei pusiausvyrai? Tokie paaugliai būna dirglūs, jų miego ritmas sutrikęs, jie iki išnaktų sėdi prie kompiuterio, pramiega pamokas, mažiau nei anksčiau bendrauja su bendraamžiais. Jei paaugliai neturi tinkamos užklasinės veiklos, kurioje gali save realizuoti, pavyzdžiui, muzikuoti, sportuoti, piešti, vaidinti, kurti, eiti į žygius, galima teigti, kad bręstančios asmenybės poreikiai yra nepatenkinami, ir tuomet kalbėti apie emocinę sveikatą yra nerealu“, - tikino pašnekovė.
Jei paauglys piktas
Tėvai turėtų žinoti, kad paauglių depresiškumas gali pasireikšti ne liūdnumu ir sulėtintomis reakcijomis, kaip dažnai tikimasi, o padidintu dirglumu ar net agresyvumu. Tokius paauglius viskas nervina (ne taip, ne tas padėta, paduota ir pan.), jiems viskas blogai: nekalbina – blogai, pakalbina – irgi blogai, pasiūlo ką nors – blogai, nesiūlo – irgi blogai.
„Neretai ir patys paaugliai pastebi, kad jiems trūksta džiaugsmo ir energijos, kad viskas nervina. Dar prisideda save nuvertinančios ir ateitį liūdnai ir beviltiškai matančios mintys. Prisiminkite liūdnąjį asiliuką iš „Mikės Pūkuotuko nuotykių“: yra blogai, nes gerai būti negali. Tokios pesimistinės mintys dar labiau pastiprina liūdną nuotaiką“, - pasakojo S. Lesinskienė.
Anot jos, pagalba tokiais atvejais reikalinga kompleksinė, apimant tėvų konsultavimą, darbą su paaugliu, esant reikalui – gydymo ir ugdymo įstaigų bendradarbiavimą keičiant ar gerinant ydingai susiklosčiusias situacijas. Taip pat svarbu sureguliuoti dienotvarkę, kūrybiškos, aktyvios ir turiningos popamokinės veiklos. Reikia sutelktinių įvairių įstaigų pastangų ir geranoriško bendradarbiavimo, o jų, kaip ir tęstinumo bei atsakomybės už rezultatus vis dar dažnai pasigendama.
Psichologinės pagalbos telefonai
Psichologinės pagalbos tarnyba | Telefono numeris | Darbo laikas |
---|---|---|
Vaikų linija www.vaikulinija.lt | 116 111 | Kasdien 11.00-21.00 |
Jaunimo linija www.jaunimolinija.lt | 8 800 28888 | Visą parą |
Vilties linija, psichologinė pagalba suaugusiems www.kpsc.lt | 8 800 60700 | Visą parą |
Pagalbos moterims linija | 8 800 66366 | I-V 10.00-21.00 |
Linija Doverija (pagalba teikiama rusų kalba) | 8 800 77277 | I-V 16.00-20.00 |
Dingusių žmonių šeimų paramos centras | 8 800 26161 8 5 2773135 | I-V 8.00-16.00 |
Panevėžio paguodos telefonas | 8 45 500965 | I-V 20.00-8.00 |
Vilniaus moterų namų krizių centras | 8 800 22008 | I-V 9.00-17.00 |
Vaiko raidos centras | 8 5 275 75 64 | Visą parą |
Pokalbiai 8-800 linija yra nemokami
Psichologinė pagalba internetu
Vaikų linija | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt | Atsako per dvi dienas |
Jaunimo linija | Registruotis ir rašyti svetainėje: http://jppc.lt/draugas | Atsako per tris dienas |
Vilties linija | Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt | Atsako per tris dienas |
Šiaulių jaunimo linija | Rašyti: kasnutiko@yahoo.com | Atsako per tris dienas |
Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt