A.Vaišnys: Seimo vitraže vaizduojamas Žalgirio mūšis neatspindi parlamentarizmo idėjos

Seimo II rūmuose atidengtas menininko profesoriaus Kazio Morkūno vitražas „Žalgirio mūšis“ suglumino Seimo istorinio interjero koncepcijos kūrėją Andrių Vaišnį.

Jo manymu, pirmiausia parlamento interjere turėtų būti atspindėta Seimo idėja. Seimo kancleris Jonas Milerius atremia, kad įgyvendintas beveik prieš tris dešimtmečius kilęs, tačiau dėl sovietų įsikišimo neįgyvendintas sumanymas.

Atidengtame vitraže figūruoja Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio, Lenkijos karaliaus Jogailos portretinės asmenybės. Ateityje tikimasi sukurti ir eksponuoti antrąją vitražo Seimo rūmuose diptiko dalį.

„Naujausiais laikais Žalgirio tema net ir Seime išlieka vienas pagrindinių dalykų. Tačiau Seimo, kaip valstybės institucijos, tradiciją turime nuo LDK laikų ir, mano įsitikinimu, pirmiausia ši istorija galėtų ir turėtų būti atspindėta parlamento interjere“, - teigia buvęs Seimo ryšių su visuomene strategijos autorius ir Seimo istorinio interjero koncepcijos kūrėjas, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanas A. Vaišnys.

A. Vaišnio teigimu, parlamentarizmas – išskirtinis mūsų valstybingumo ženklas, ateinantis iš Viduramžių.

„Manau, su juo susiję pakankamai daug akcentų, kurie galėtų atsirasti tuose kūriniuose ir Seimo interjere: pavyzdžiui, I Lietuvos Statuto priėmimas 1529 m., I Konstitucijos priėmimas 1922 m., o šis sprendimas pasirinktas kaip istorinis štampas, kuris įkaltas į galvas nuo mokyklinio amžiaus, nors Lietuvos demokratijos pamatai turi žymiai įspūdingesnių įvykių. Tematiškai rodomas pats paprasčiausias sprendimas“, - aiškino A. Vaišnys.

Jis cituoja Vaižgantą, pasakiusį, kad spaudos atgavimas – didesnė pergalė už Žalgirio mūšį. Tačiau, apgailestauja pašnekovas, mes tą sunkiai suprantame. A. Vaišnys prisimena, jog tarp asmenybių vitražuose buvo numatyta siūlyti įamžinti ne tik kunigaikščius, bet ir Antaną Smetoną.

„Šis atvejis apskritai būtų pasijuokimas iš parlamentarizmo“, - teigė jis.

Dekanas pritaria, kad tokiems sprendimams būtų skelbiami konkursai.

Kancleris: toks buvo pirminis projektas

Pasak Seimo kanclerio Jono Mileriaus, vitražuose įamžinti Žalgirio mūšį norėta beveik prieš tris dešimtmečius, kai dar buvo statomas parlamento pastatas. Tačiau dailininkui-vitražistui K. Morkūnui ir rūmų architektams Algirdui ir Vytautui Nasvyčiams teko atsisakyti šio sumanymo tuometinei vadovybei pareikalavus greta įamžinti sovietų simbolius.

2010 m. artėjant Žalgirio kovos 600 metų jubiliejui, K. Morkūnas kartu su architektais A. ir V. Nasvyčiais pasiūlė Seimo valdybai grįžti prie pirminio projekto. 2010 m. vasario mėn. Seimo valdyba nutarė pritarti K. Morkūno pasiūlymui atnaujinti vitražą.

„Seimo I rūmuose esančių vitražų autorinės teisės priklauso dailininkui-vitražistui K. Morkūnui. Taigi, iš vienos pusės, atnaujinti vitražą ir įgyvendinti seniai subrandintą idėją galėjo tik pats jo autorius. Iš kitos pusės, Seimo kanceliarija, kaip Viešųjų pirkimų įstatymo subjektas, minėto vitražo atnaujinimo paslaugas privalėjo įsigyti Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka“, - aiškino J. Milerius.

Paslaugų pirkimas atliktas vadovaujantis Seimo kanceliarijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių nustatyta tvarka ir procedūromis. 2010 m. balandį Seimo kanceliarija ir K. Morkūnas sudarė vitražo atnaujinimo sutartį.

Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai DELFI patvirtino, kad tokia vitražo pirkimo tvarka leistina.

Seimo kanceliarija įsipareigojo už vitražo atnaujinimo paslaugas autoriui sumokėti 126 300 Lt autorinį atlyginimą. Seimo kanceliarija atkreipia dėmesį, kad į šį atlyginimą įskaičiuota visų vitražo gamybai reikalingų medžiagų, jo atnaujinimo darbų, vitražo pristatymo į Seimo kanceliariją, jo įrengimo išlaidos ir visų kitų galimų autoriaus išlaidų kaina bei visi mokesčiai.

J. Mileriaus teigimu, Seime pilna tuščių sienų, tad menininkai gali siūlyti idėjas, kaip įamžinti parlamentarizmo idėją.