Grasino nušausiąs
Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Aldona Špučienė sakė, kad ji tikriausiai tipiška lietuvių tautos atstovė - lietuviams nebūdinga šypsotis. Moteris sakė, jog šypsosi tada, kai miestas gauna papildomą finansavimą.
Kolegos A.Špučienę pravardžiuoja „pinigine“ ir nesišypso jai, kai negauna lėšų. „Kaip gali pykti ant piniginės, jei joje nėra pinigų?“, - juokavo vyriausioji miesto iždininkė.
A.Špučienė neretai susilaukia ir gyventojų nepasitenkinimo. Vienas yra grasinęs net nušauti. „Tuomet jam pasiūliau prieš tai gerai pagalvoti, ar vėliau nesigailės“, - dienraščiui sakė A.Špučienė.
Klaipėdos savivaldybėje kalbama, kad geriausiai linksmas pravardes kolegoms sekasi sukurti Urbanistinės plėtros departamento vadovui Kastyčiui Macijauskui. Tačiau jam tai buvo netikėta. “Gal ir pasakau kartais, kas ant liežuvio užeina, bet tuojau pamirštu“, - dienraščiui sakė K.Macijauskas. Jis pridūrė, kad žinąs ir kaip jį patį pravardžiuoja.
Kartais - dar „švelniau“. Beje, K.Macijauskas pridūrė, kad į pavaldines dažniausiai kreipiasi „gerbiamoji“, nes tikrąjį vardą kartais tiesiog ūmai pamiršta. Direktorius sakė mokąs šypsotis akimis. Jis juokavo, kad kolegoms, nesugebantiems šypsotis, gal vertėtų ryžtis plastinei operacijai?
Bijo, kad nesupras
Rūsčia veido išraiška garsėjantis savivaldybės administracijos direktorius Leonas Makūnas įsitikinęs, kad šypsena gali būti klastinga. Jam sunku šypsotis fotografams ir tada, jei jaučia kito žmogaus priešiškumą.
„Kai gyventojas išdėsto konkrečią problemą, o ne rūpinasi visu miestu, bendrauti lengviau“, - sakė direktorius, rugpjūtį išeisiantis vadovauti bendrovei „Klaipėdos vanduo“. Naujojoje darbovietėje jis sakė nevengsiąs šypsotis dažniau ir nuoširdžiai.
Anot vicemero Vidmanto Plečkaičio, jei jau žmogus atėjo su bėdomis, tai nėra ko čia šypsotis. Gyventojas pamanys, kad iš jo tyčiojamasi, o netekęs kantrybės gali ir „užvažiuoti“. Jis pridūrė, kad dažnai negali padėti žmogui iš karto, todėl jaučiasi bejėgis ir labiau norisi verkti, o ne šypsotis.
Ne taip suprasta nenori būti ir Socialinės paramos centro direktorė Diana Stankaitienė. Į šią kontorą žmonės ateina dėl pašalpų, pažeisti savo nepriteklių, todėl jautrūs. „Besišypsantį tarnautoją jie gali suprasti kaip besityčiojantį iš jo nepriteklių“, - mano D.Stankaitienė.
Jaučiasi nukentėjęs
Audra Daujotienė mano, kad dažniausiai jos veido išraiška rami. „Kvailai atrodysi pats sau, jei imsi šypsotis, kai gyventojas ant tavęs rėkia ar žada skųsti Prezidentui“, - sakė vicemerė. Jai būdinga nusišypsoti pasisveikinant - tai esą taip natūralu, kaip ką nors užkliudžius atsiprašyti. A.Daujotienei akis rėžia nenatūralios užsieniečių šypsenos.
Žemėtvarkos ir teritorijų plėtros skyriaus vedėja Raimonda Gružienė mano: svarbiau, kad gyventojas gautų aiškų atsakymą, o be šypsenos galima ir apsieiti. „Stengiuosi atrodyti oriai“, - sakė tarnautoja.
Miesto ūkio departamento direktorius Alfonsas Šimkus mano, kad jis šypsosi dažnai ir dėl to yra nukentėjęs, kai prie probleminio straipsnio pateko ir jo nuotrauka, kurioje jis plačiai šypsosi. „Išeina, kad žmonės keikia valdžią, o valdžiai tik smagu“, - sakė pašnekovas.
Keikiasi telefonu
Socialinio būsto skyriaus vedėja Danguolė Netikšienė pripažino, kad neretai tik iš pradžių atrodo, jog gyventojo problema neišsprendžiama. Todėl beveik visada pirmas susitikimas būna iš tiesų įtemptas. Tačiau įsigilinus gali paaiškėti, kad išeitis yra. Ji neretai prašo gyventojo, kad šis problemą išdėstytų raštu, tada ji tampa aiškesnė. O tai gali nulemti ir sprendimo galimybes.
D.Netikšienė į gyventojų kritiką dėl šypsenų iš visų pašnekovų sureagavo jautriausiai ir pripažino, kad iš tiesų dažniau jos lūpų kampučiai nusvyra į kitą pusę. Pašnekovė teigė neretai sulaukianti gyventojų keiksmų ir necenzūrinių pareiškimų telefonu. Neseniai viena gyventoja telefonu vedėją apšaukė „kvaile“, „beprote“ ir „vagile“ bei liepė „nevaidinti š... katino“.
Panašių skambučių sulaukia ir kiti tarnautojai. Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėją Gražiną Aurylienę ir dar keletą tarnybos specialisčių viena nuolat nepatenkinta ir vis ieškanti teisybės močiutė išvadino girtuoklėmis, prageriančiomis jos pašalpų pinigus. Beje, tokią pat taktiką gyventoja panaudojo ir nuvykusi pas vaikų teisių kontrolierę į Vilnių. Kontrolierė, nepakentusi įžeidinėjimų, išprašė močiutę iš kabineto.
Turto ir privatizavimo skyriaus vedėjas Jurgis Rima dienraščiui sakė nesąs amerikonas, kad nuolat šypsotųsi. Jis pridūrė, kad ir nė viename įstatyme neparašyta, jog darbe privaloma šypsotis.
Nori ir batonų
Kultūros skyriaus vedėja Nijolė Laužikienė nemano, kad šypsena reiškia mandagų bendravimą. Priešingai - jai atrodo, kad nuolat besišypsančio - vadinasi, viskuo patenkinto žmogaus veidas gali trikdyti ne tik savivaldybės interesantus, bet ir bendradarbius.
Meras Rimantas Taraškevičius įsitikinęs, kad savivaldybei nereikia įvaizdžio specialisto, kuris paragintų tarnautojus šypsotis. „Jau geriau iš viso nesišypsoti, nei šypsotis dirbtinai“, - sakė meras. Jam itin sunku nusišypsoti, kai atėjęs gyventojas kaltina visomis įmanomomis nelaimėmis - esą meras blogas ir todėl, kad gatves ne taip remontuoja, ir todėl, kad gyventojo duoninėje šiandien nėra batono.
R.Taraškevičius pastebėjo, jog geriau miestą valdytų tiesiogiai gyventojų išrinktas meras. Tada jis būtų atsakingas už daugybę dalykų. Todėl gali būti, kad šypsotis būtų dar mažiau progų.
Privalu pamaloninti
Tai, kad savivaldybės tarnautojai per mažai dėmesingi, paaiškėjo iš apklausos. 18-80 metų lankytojai teigė, jog miesto savivaldybėje jie patiria ir malonaus bendravimo stoką.
Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse numatytas pavyzdingumo principas. Jis skelbia, kad tarnautojas privalo būti malonus, o visomis situacijomis veikti ne tik profesionaliai, bet ir humaniškai.
Pagal apklausą labiausiai pasigendama paprasčiausio dalyko - tarnautojų šypsenų. Gyventojų informavimo tarnybos vedėja Jolanta Braukylienė įsitikinusi, kad savivaldybės tarnautojai po šio tyrimo susimąstė, ar pakankamai stengiasi, kad gyventojui apsilankymas savivaldybėje būtų ne tik dalykiškas, bet ir malonus.
Psichologas Mindaugas Radušis tvirtino, kad nuoširdžiai besišypsantis žmogus gali daug laimėti, nes kitiems jis atrodo patrauklesnis, demonstruojantis gerus ketinimus. „Tačiau reikėtų vengti dirbtinės šypsenos, nes žmogus atskiria nuoširdų domėjimąsi nuo pozavimo“, - sakė psichologas.
Šypsena per pilnatį
Penkiaaukščiame savivaldybės pastate gyventojai pasigenda ne tik šiltesnio bendravimo, bet ir lifto. Jį įrengti numatyta kitąmet. Kita vertus, ateityje planuojama kuo daugiau paslaugų gyventojams suteikti pirmajame savivaldybės aukšte. Pagal vadinamąją vieno langelio sistemą šiemet jau dirbama naujajame Vilniaus savivaldybės pastate.
Vilniaus Interesantų aptarnavimo skyriaus vedėjas Sigitas Bargaila „Klaipėdai“ pasigyrė, kad jau gavo iš gyventojo vieną padėką už malonų aptarnavimą. Jis pripažino, kad skyrius problemiškas, kartais tenka šypsotis klientams ir pro sukąstus dantis, ypač jei pilnatis.
Įvedus vieno langelio principą, kai visi reikalai sutvarkomi vienoje tarnyboje, gyventojui nereikėtų blaškytis po kitus savivaldybės aukštus. Klaipėdai tai dar tolima ateitis, nes reikėtų ne tik specialios patalpos, bet ir tinkamų specialistų komandos. Dabar savivaldybės fojė veikianti Gyventojų informavimo tarnyba kol kas tik nurodo lankytojui, koks trumpiausias kelias jo klausimui išspręsti.
Kauno savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Vilius Kaminskas sakė, kad miesto savivaldybės administracija stengiasi šypsotis, kiek tik gali. Jis „Klaipėdai“ pacitavo savo mėgstamą autorių Deilą Karnegį, kuris teigia, kad pirmiausiai su žmogumi reikia šnekėti apie tai, kas rūpi jam, o ne tau.
V.Kaminskas minėjo, kad ir Kauno savivaldybė neseniai atliko apklausą, ko savivaldybėje labiausiai pasigenda verslininkai ir paprasti žmonės. Tik deja, vakar jau nebegalėjo prisiminti, kokie apklausos rezultatai. Tačiau prisiminė atvejį, kad savivaldybėje jau nebedirba vienas tarnautojas, garsėjęs kaip formalistas ir bendraudavęs su interesantais vien raštais.