E. Kusaitė penktadienį buvo apklausta Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, vykdant Rusijos Federacijos Teisingumo ministerijos teisinės pagalbos prašymą. Jis buvo gautas iš Maskvos srities teismo, kuris nagrinėja E. Kusaitės draugų Apti ir Aišos Magmadovų baudžiamąją bylą dėl pasikėsinimo surengti teroro aktą.
E. Kusaitei Maskvos teismas pateikė 27 klausimus – apie pažintį ir pokalbius su Magmadovais, planuotą kelionę į Maskvą, planus susisprogdinti, jos psichikos būklę ir kodėl ši pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Apklausą vykdžiusi teisėja Virginija Liudvinavičienė nusprendė, kad Maskvoje nagrinėjamoje byloje į liudytojų sąrašą įtraukta E. Kusaitė turi būti apklausta neįspėjant jos dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Mat Generalinėje prokuratūroje atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kuriame figūruoja Magmadovai ir E. Kusaitė. Be to, su planuotu terorizmo aktu yra susijusi ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla.
Tokį pasiūlymą teismui pateikė Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda, pabrėžęs, kad apklausa vyksta pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.
„Aš jokio nusikaltimo nepadariau, todėl esu pasiruošusi duoti parodymus ir visų pirma noriu atsiprašyti Aišos bei jos artimųjų, nes ji su broliu sėdi kalėjime visiškai be kaltės. Aš atsisakau nuo tų parodymų, kurie buvo išgauti smurtu ir psichotropinėmis medžiagomis, o šiandien noriu duoti teisingus parodymus, nieko neįtakojama“, – pareiškė E. Kusaitė, kurios palaikyti į teismą atėjo ne tik motina, bet ir disidentė Nijolė Sadūnaitė, monsinjoras Alfonsas Svarinskas.
E. Kusaitės parodymai buvo užfiksuoti ne tik posėdžio protokole, bet ir garso įraše. Vėliau, kai jie bus išversti į rusų kalbą, Teisingumo ministerija parodymų protokolą išsiųs į Rusijos Federaciją.
Su Maskvoje gyvenančia čečėne E. Kusaitė teigia kalbėjusi apie madas
E. Kusaitė pasakojo, kad su čečėne Aiša Magmadova susipažino 2006-2007 metais, kai vienoje interneto svetainėje pamatė jos anketą. „Čečėnų jaunimo svetainėje aš lankiausi, nes domėjausi čečėnų kultūra, o su Aiša atsitiktinai susipažinau, pirmoji jai parašiau, tada ji man atsakė, taip ir užsimezgė mūsų internetinė draugystė“, – sakė klaipėdietė.
Po ilgai trukusio bendravimo E. Kusaitė maždaug 2009-ųjų rugppjūtį virtualiai draugei pareiškė, kad norėtų ją aplankyti, tačiau esą neturi pinigų. Tada sutiko pagelbėti Aišos brolis – jis paskambino ir pasiteiravo, kiek reikėtų pinigų.
„Sakiau, gal tūkstančio litų, jis pažadėjo kitą dieną atsiųsti perlaidą – netrukus man pervedė 500 JAV dolerių, o vėliau man vis paskambindavo, klausdavo, kaip sekasi tvarkytis dokumentus dėl kelionės“, – pasakojo mergina, patikinusi, jog pinigus kada nors būtų grąžinusi.
E. Kusaitė teigė, kad tuo metu gyveno saugumiečių išnuomotame bute (tai sužinojo vėliau), ją „šefavo“ musulmone apsimetusi saugumietė Lina Serin. „Ji mano byloje yra liudytoja Nr. 1, jai buvo leista už mane siųsti SMS žinutes, kad vyksiu į Rusiją susisprogdinti, ir taip provokuoti Magmadovus“, – savo versiją dėstė E. Kusaitė.
Ji tikino, kad savo elektroniniame pašte esą rado daug laiškų, kurių net nebuvo išsiuntusi Magmadovams.
„Su šia liudytoja, kuri prisistatinėjo musulmone, mes gyvenome saugumo išnuomotame bute, aš tai laikiau musulmonų maldos namais, nuo manęs buvo slepiama, kad tai saugumiečių išnuomotas butas, – kalbėjo E. Kusaitė. – Su manimi gyvenusi liudytoja galėdavo bet kada prieiti prie kompiuterio ir juo naudotis, ji žinojo mano elektroninį paštą bei slaptažodį. Aš ja pasitikėjau, nemaniau, kad ji man pridarys tiek bėdų“.
Paklausta, apie ką bendravo su Aiša, E. Kusaitė tikino, kad ją domino islamas, kuris visiškai skyrėsi nuo to, kokį deklaravo ją supantys musulmonais apsimetę saugumiečiai.
„Su Aiša kalbėdavome apie paaugliškus dalykus, madas, skųsdavausi, kad mama manęs nesupranta, bet ji man sakydavo, jog aš turiu mamą suprasti ir palaikyti, nes ji yra vienintelė, – kalbėjo E. Kusaitė. – Saugumiečiai bandė mano motiną bandė atriboti nuo manęs, aiškino, kad ją tuoj į psichiatrinę ligoninę uždarys, nes ji esą manęs nekenčia“.
E. Kusaitė teigė norėjusi aplankyti ir Čečėniją – pamatyti, kur vaikystę leido jos draugė. Be to, ją esą domino Čečėnijos gamta, kurią matė tik iš nuotraukų.
Būdama paaugle sužinojo apie Čečėnijoje žuvusį draugą
E. Kusaitė sakė, kad saugumiečiai ją supo nuo 13 metų, kai mokykloje susipažino su paaugliais čečėnais Ali ir Toita Seidulajevais, kuriuos globojo esą taip pat saugumietis Arnas Baranauskas.
„Jis jiems kalbėdavo apie džihadą, teroristinius išpuolius ir tokiu būdu formavo jų psichiką, – sakė mergina. – Kai Ali sukako aštuoniolika, jis staiga sako man: aš vyksiu į Čečėniją, tai yra mano pareiga, tai mano skola prieš mano tautą, aš turiu padėti išsilaisvinimo kovotojams. Supratau, kad jis taip elgiasi įtakotas Arno, nes nuolatos girdėdavau Ali kalbant apie kovas. Ir vieną dieną jis dingo, aš gavau tik jo laišką, be galo jaudinausi dėl jo. Man tuo metu tebuvo keturiolika ar penkiolika metų. Tuo metu Arnas buvo vienintelis mano ryšys su Ali, jis dažnai manęs laukdavo prie mokyklos, o vieną dieną man pasakė, kad turi blogų žinių ir parodė Ali nuotraukas. Tai buvo sudarkyto jo lavono vaizdas. Arnas pasakė, kad jis žuvo kovoje už tiesą ir aš privalau sekti jo keliu. Nuo to laiko kiekvieną kartą Arnas man pradėjo kalbėti apie džihadą. Stengiausi atsiplėšti nuo jo, bet jis grasino, kad mokykloje paskelbs, kuo aš domiuosi“.
E. Kusaitė teigė, kad jau tada jai esą buvo kišamos narkotinės medžiagos, nors ji manė, jog tai – vaistai.
„Dabar suprantu, kad saugumui reikėjo pasigaminti savo teroristę“, – pareiškė ji.
„Paskui mane išsiuntė į Vokietiją, gyvenau pas Aiša Batašjevą, ji buvo vokietė, nors iš tikrųjų ji buvo lenkė, turėjo kitą pasą, Isabelos vardu, – sakė E. Kusaitė. – Manau, ji buvo saugumietė, o pas ją buvau nusiųsta tolesniam „apdirbimui“. Pradžioje norėjau iš jos išeiti, man nepatiko radikalios kalbos, bet buvau raminama vaistais, juos dėdavo net į maistą. O aš dar nebuvau atsigavusi po Klaipėdos, todėl mane kankino giliau, kol mano psichika pasiekė kritinę ribą – man skambindavo mama, prašydavo grįžti namo, tačiau tai man atrodė juokinga, manau, to nesuvokdavau. Bet kai mano teta ant kojų pakėlė Vokietijos policiją, buvo nuėjusi pas merą ir žadėjo eiti toliau, jei manęs nepavyks grąžinti, tada saugumas mane grąžino į Lietuvą“.
Gyvenimą pakeitusi pažintis saugumo patalpose
E. Kusaitė sakė, kad grįžusi į Klaipėdą vieną dieną buvo iškviesta į saugumą – esą čia buvo registruojami į islamą atsivertę žmonės.
Nuėjusi į registraciją mergina teigia susipažinusi su J. Baltušyte-Koševaja, prisistatinėjusia Aišos vardu. Ji, pasak liudytojos, nuo jos neatstojo. „Kitą dieną ji man paskambino ir pasakė, kad aš esu musulmonė ir turiu gyventi savo aplinkoje“, – kalbėjo E. Kusaitė.
Tada mergina teigia nesiorientavusi aplinkoje ir išėjusi iš namų ir apsigyvenusi saugumiečių išnuomotame bute.
„Tai buvo markesas – vieta, kur lankėsi musulmonai“, – E. Kusaitė sakė, kad butą išnuomojo musulmonu apsimetęs Abdulas Hafizas (jis yra įslaptintas liudytojas Nr.2 E. Kusaitės byloje), su kuriuo ją supažindino J. Baltušytė-Koševaja.
„Abdulas man nuolat kartodavo, kad kitatikius reikia žudyti, siūlė man ne tik pasą padaryti, bet ir reikalavo, kad vykčiau į Egiptą ar Azerbaidžaną įvykdyti teroro aktą, nes tai – mano, kaip musulmonės, misija“, – teigė E. Kusaitė. Teroro aktą įvykdyti, anot jos, ragino ir J. Baltušytė-Koševaja.
Mergina teigė bandžiusi priešintis tokiems pasiūlymams, o netrukus internete pasirodė skelbimas, kad musulmonė ieško išsinuomoti buto. „J. Baltušytė-Koševaja man sakė, kad tai našlaitė musulmonė, ir pasiūlė kartu apsigyventi“, – E. Kusaitė vėliau sužinojo, kad tai buvo įslaptinta liudytoja Nr. 1 – L. Serin, kuri, pasak liudytojos, ir galėjo Magmadovams rašyti laiškus apie teroro aktus.
Pareiškė, kad saugumiečiu apsimetęs musulmonas suplanavo nužudymą
Klaipėdietė tikino, kad po kiek laiko ėmė vengti saugumiečių ir grįžo į namus pas motiną, tačiau šie jos esą nepaliko ramybėje: „Grasino, kad nukentėsiu ir aš pati, ir mano mama“.
„Aš tada planavau išvykti į Maskvą, nes norėjau atsikvėpti nuo saugumo spaudimo, – sakė E. Kusaitė. – Likus dviem dienoms iki kelionės man paskambino Abdulas ir pasiūlė susitikti, vėl ėmė grasinti. Nežinojau, ko galima iš jo tikėtis, todėl nuėjau į susitikimą. Pamatęs mane jis padidino automobilio greitį, bet aš spėjau atsitraukti, nenukentėjau. Nežinau, kodėl jis mane norėjo nužudyti“.
E. Kusaitė teigė daugiau saugumiečių nemačiusi, nes po dviejų dienų buvo sulaikyta išvykdama į Maskvą.
Maskvos teisėjus domino ir E. Kusaitės ketinimai susituokti su tamsiaodžiu arabu musulmonu.
„Tai man pasiūlė ne Aiša Magmadova, o J. Baltušytė-Koševaja, ji sakė, kad galėčiau ištekėti už jos draugo tamsiaodžio egiptiečio, – sakė mergina. – Ji man sakydavo, kad jis yra kovotojas, dažnai važinėja į Egiptą, turi daug ryšių Kaukaze. Bet tuoktis aš nesutikau“.
Tiesa, E. Kusaitė neslėpė, kad vykdama į Maskvą turėjo planų. „Galbūtir įsitvirtinti, bet apie ištekėjimą nesvarsčiau, bet visada lieka – o gal? Juk niekada negali būti tikras“, – sakė mergina.
E. Kusaitė įsitikinusi, kad J. Baltušytė-Koševaja esą specialiai buvo pasirinkusi Aišos slapyvardį, nes taip neva siekė suklaidinti teismą. „Taip buvo norima apkaltinti Aišą Magmadovą“, – pareiškė terorizmu kaltinama klaipėdietė.
Išsižadėjo parodymų ir įnirtingai gynė Magmadovus
Liudytoja neigė, kad su Aiša ar jos broliu kalbėjosi apie ketinimus susisprogdinti.
„Tai nebuvo mano noras – tokias mintis man į galvą kalė saugumiečiai“, – E. Kusaitė teigė, kad Magmadovai yra išsilavinę ir protingi žmonės, kuriems mintys apie teroro aktus „buvo atgrasios ir nepriimtinos“.
Paklausta, kodėl ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, jog ketino susisprogdinti Rusijoje, o vėliau šiuos parodymus ėmė neigti, E. Kusaitė aiškino, kad buvo mušama, girdoma vaistais, be to, patyrė spaudimą iš prokuroro ir advokato.
„Areštinės kameroje miegojau ant grindų, tualetas buvo užsikišęs, juo negalėjau pasinaudoti“, – skundėsi ji.
„Man liepė prisipažinti, nes jeigu to nepadarysiu, man grasino, kad mano draugė Aiša bus nukankinta, jos likimas – mano rankose“, – teisme kalbėjo E. Kusaitė, pabrėžusi, kad už grotų patyrė ir ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą.