“Lietuva dėkinga Austrijos kolegoms už pastangas, tačiau tenka apgailestauti, kad šiame laiške neišgirdome nieko nauja. Visi jame dėstomi teiginiai Lietuvai jau yra žinomi. Taip pat jau esame viešai išsakę, kodėl šių teiginių Lietuva nelaiko argumentais“, – gautą laišką ministerijos pranešime komentuoja Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Jis pažymi, kad Lietuva ir toliau tikisi per įmanomai trumpą laiką sulaukti išsamaus Austrijos užsienio reikalų ministerijos atsakymo į jai pateiktą notą bei eurokomisarės atsakymą į trijų Baltijos valstybių kreipimąsi, kurie adresatams buvo įteikti liepos 18 d.

Notoje Austrijos prašoma paaiškinti, vadovaujantis kokiais argumentais ir kodėl taip greitai priimtas sprendimas paleisti įtariamąjį Sausio 13-osios byloje.

Ministras kartoja tikintis, kad liepos 21 d. Lietuvos ir Austrijos teisingumo ministerijų sudaryta abiejų šalių ekspertų darbo grupė ištirs visas faktines aplinkybes dėl Michailo Golovatovo paleidimo incidento, tačiau pažymi, kad klausimas ir toliau bus keliamas Europos lygmeniu, kad panašūs atvejai nepasikartotų ateityje.

A.Ažubalis taip pat pabrėžia, kad Lietuva gerai prisimena Austrijos palaikymą Lietuvai kovojant už nepriklausomybės atkūrimą 1991 metais ir ragina atskirti ilgalaikę partnerystę nuo tiesos paieškų konkrečiose teisinėse situacijose.

„Šiandienos Lietuvos uždaviniai yra pirmiausia išsiaiškinti, kodėl Austrija ignoravo ES teisę, pasirūpinti, kad visoje Europos Sąjungos erdvėje būtų tinkamai įvertinti Austrijos veiksmai, ir užtikrinti, kad šią solidarumo stokos pamoką Europos Sąjunga gerai išmoktų. Pasimokymas iš klaidų turi sustiprinti ir suartinti Europos Sąjungos partnerius. Šiame kontekste Lietuvos intereso gynimas yra ir kova už Europos Sąjungą bei jos vertybes“, - teigė A.Ažubalis.

Taip pat ministerija primena, kad Lietuvos generalinė prokuratūra liepos 20 d. informavo Austrijos teisingumo ministeriją, kad Lietuvai, kaip ir apie tai viešai kalbėjusiai V.Reding, yra žinoma, jog Austrijai galioja išlyga Europos arešto orderį taikyti tik nusikaltimams, padarytiems po 2002 metų rugpjūčio 7 d. Tačiau Lietuvai taip pat žinoma, kad, anot Austrijos Respublikos, tokiais atvejais Europos arešto orderis yra automatiškai laikomas prašymu dėl asmens ekstradicijos.

Vadinasi, sprendžiant M. Golovatovo klausimą turėjo būti taikomas ne tik Austrijos išdavimo ir teisinės pagalbos įstatymas, bet ir Europos Sąjungos teisė bei Austrijos federalinių teisės normų dalimi esantys ir viršenybę prieš nacionalinius teisės aktus turintys Europos Sąjungos ir (ar) tarptautinės teisės aktai: 1995 m. Konvencija dėl supaprastintos ekstradicijos tvarkos tarp Europos Sąjungos valstybių narių, parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu ir 1957 m. Europos Tarybos konvencija dėl ekstradicijos.