Mikrobiologinė Nemuno tarša ties Kulautuva higienos normą viršija pagal tris rodiklius. Žarninės lazdelės (E. coli) bakterijų skaičius siekia 26 000 (norma - 2 tūkst. 100 mililitrų vandens) ir leistinus normatyvus viršija nuo 12 iki 13 kartų, bendras koliforminių bakterijų skaičius - 26 000 ( norma 10 tūkst.100 ml) ir normatyvus viršija 2, 6 karto.

Grėsmę sveikatai padidina vandenyje rastos salmonelės, galinčios sukelti sunkią ir ūmią užkrečiamąją žarnyno ligą - salmoneliozę.

Kauno apskrities gyvenamosios aplinkos higienos vyriausiojo specialisto higienos gydytojo Jono Tartėno teigimu, silpnesnio imuniteto žmogus, gurkštelėjęs tokio vandens, gali užsikrėsti ir susirgti salmonelioze, sutrikus žarnyno funkcijoms prikibs viduriavimas, neatmetama dizenterijos tikimybė.

Viena iš svarbiausių Nemuno vandens taršos priežasčių gali būti Kauno miesto nuotekų mechaninio valymo įrengimų išleistuvų ties Kačergine išmetamas turinys.

Pasak visuomenės sveikatos specialistų, šiuo metu Nemuno ties Kulautuva tarša primena Nemuno ir Neries ties Kaunu taršą iki nuotekų valymo įrengimų pajungimo. Iki 2000 metų Kaune veikė 25 fekalinės kanalizacijos nuotekų, 88 lietaus kanalizacijos išleistuvai. Šiuo metu visi miesto fekalinės kanalizacijos išleistuvai prijungti prie nuotekų mechaninio valymo įrengimų įmonės.

Tyrimų duomenimis, visų septynių Kauno miesto paplūdimių maudyklų vanduo yra švarus ir tinka maudytis. Šį kartą buvo ištirtas ir keturių oficialiai neveikiančių, tačiau kauniečių mėgstamų ir gausiai lankomų paplūdimių - Kauno marių ties Pažaisliu, Nemuno ties Smetonos alėja ir Nemuno ties pėsčiųjų tiltu ir Lampėdžių tvenkinio ties Raudondvario plentu vanduo.