Daugiausia – valdantiesiems
Rėmėjai dosniausi buvo aštuonerius metus Klaipėdą valdžiusiai Liberalų ir centro sąjungai. Ji savivaldos rinkimų politinei kampanijai susirinko net 124 tūkst. litų.
Liberalcentristams įvairias pinigų sumas aukojo 11 Klaipėdos bendrovių. Tarp jų – ir „Klaipėdos monolitas“, kurios pagrindinis akcininkas yra buvęs uostamiesčio meras, Liberalų ir centro sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Rimantas Taraškevičius.
25 tūkst. litų valdančiajai partijai atseikėjo bendrovė „Edrija“, kurios logotipą galima išvysti ne vienoje uostamiesčio statybvietėje.
Po 20 tūkst. litų liberalcentristams davė bendrovės „Konsolė“ ir „Klaipėdos kartonas“. Dar 10 tūkst. litų pridėjo „Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė“, kurios valdybos pirmininkas yra liberalcentristas, pats rinkimuose po šios partijos vėliava dalyvavęs Povilas Vasiliauskas.
Injekcija – iš Pakruojo
Nemažai pinigų – 114 tūkst. litų – iš rėmėjų savivaldos rinkimams surinko ir Darbo partijos Klaipėdos skyrius. 10 tūkst. litų į jo sąskaitą pervedė bendrovė „Dolomitas“, kuri yra įsikūrusi Pakruojo rajone.
„Mums juk nedraudžiama remti partijų, nesvarbu, kokiame mieste jos yra. Tiesą sakant, net negaliu komentuoti, kodėl parėmėme Darbo partijos Klaipėdos skyrių, nes tai sprendžia bendrovės savininkai. Manau, tai tiesiog techninis klausimas, kad pinigai pervesti į uostamiestį“, – teigė „Dolomito‘ generalinis direktorius Antanas Bartulis.
Jis tikino, jog bendrovė uostamiestyje neturi jokių interesų, jai visiškai neaktualūs Klaipėdos tarybos sprendimai.
„Nedalyvaujame Klaipėdos savivaldybės viešuosiuose pirkimuose, nes merija nėra žaliavos – dolomito pirkėjas. Tikrai jokio ryšio tarp Klaipėdos mero ir dolomito“, - tvirtino A.Bartulis.
Trečioje vietoje tarp daugiausia pinigų iš rėmėjų pinigų Klaipėdoje gavę – uostamiesčio socialdemokratai. Jiems pavyko gauti beveik 84 tūkst. litų dydžio paramą.
Tiesa, didžiąją dalį pinigų paaukojo dvi bendrovės. Po 34 tūkst. litų atseikėjo įmonės „Mūsų laikas“ ir „Naužemė“, kurių akcininkas yra socialdemokratų sąrašo lyderiu rinkimuose buvęs Rimantas Cibauskas.
Aukojo "taikiniai"
Įdomių detalių galima aptikti konservatorių pateiktoje aukų ir aukotojų ataskaitoje. Joje įrašyta, kad šiai politinei jėgai aukojo bendrovės „Konsolė“ ir „Hidrostatyba“.
Šios bendrovės buvo tapusios konservatorių Klaipėdoje lyderio Naglio Puteikio taikiniu. „Konsolę“ jis kritikavo už nekokybiškai atliktą Turgaus gatvės rekonstrukciją, o „Hidrostatybą“ – už pasukamojo tiltelio restauraciją.
„Šių bendrovių pinigų niekada neprašiau ir neprašysiu, nes būtų interesų konfliktas. Jos pinigus, matyt, pervedė kitiems partijos skyriams“, – tikino N.Puteikis.
Paklaustas, kaip atsirenka bendroves, iš kurių prašo paramos, uostamiesčio konservatorių lyderis aiškino, kad tiesiog pasiima įmonių sąrašą ir visoms išsiuntinėja laiškus. Jų nesiunčia tik toms bendrovėms, iš kurių nenori gauti paramos.
„Paramos davėjai neturi teisės nieko reikalauti. Manęs asmeniškai nė vienas nėra nieko prašęs. Tačiau mes stengiamės iš bendrovių neimti po daugiau nei 10 tūkst. litų, todėl ir moraliai jaučiamės tvirtai“, – teigė N.Puteikis.
Paramos atsisakė
Klaipėdoje savivaldos rinkimus laimėjęs Liberalų sąjūdis yra ta partija, kuriai rėmėjai nebuvo itin dosnūs – rinkimams surinkta 43 tūkst. litų.
Ar politikai patys neprašė paramos, ar pinigų niekas nenorėjo duoti?
„Rinkimams ruošėmės ne pusę, o dvejus metus, todėl iš anksto kaupėme ir pinigus. Likus kokiems metams iki rinkimų įvairioms bendrovėms išsiuntėme prašymus paremti, tačiau slenksčių nemynėme ir už alkūnių netampėme“, – neslėpė Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus pirmininkas Artūras Šulcas.
Partijos pateiktoje ataskaitoje matyti, kad jos Klaipėdos skyrių rėmė ne tik uostamiesčio, bet ir Vilniaus bendrovės.
A.Šulcas tvirtino, jog buvo ir tokių įmonių, kurios primygtinai siūlė paramą, tačiau politikai jos atsisakė.
„Dabar būtų nekorektiška vardinti, galiu pasakyti tik tiek, kad tai buvo socialiai neatsakingos bendrovės, dėl kurių veiksmų nukenčia klaipėdiečių gerovė“, – mįslingai kalbėjo A.Šulcas.
Jis teigė, kad iš verslininkų priimant paramą buvo atidžiai analizuojama, ar jie neturi Klaipėdos savivaldybės užsakymų, negali pretenduoti jų gauti.
„Jei esi gavęs paramos, paskui sudėtingiau bausti už aplaidumą, nes kitaip žiūri į pinigų davusią įmonę. Kadangi tokio interesų konflikto išvengėme, neįsivaizduojate, kaip dabar lengva kvėpuoti“, – džiaugėsi A.Šulcas.
Duoda tam, kas prašo
„O kam čia reikia rašyti? Nerašykite“, – paklaustas, kodėl remia politines partijas, ir nustebo, ir prašymą iškart sukurpė bendrovės „Konsolė“ generalinis direktorius Kazys Skutulas.
"Konsolė" uostamiesčio savivaldos rinkimuose parėmė tris partijas. Liberalcentristams davė 20 tūkst. litų, Rusų aljansui – 15 tūkst., konservatoriams – 8 tūkst. litų.
„Remiame daug partijų, kad tik Lietuvai būtų geriau. Nesirenku partijų, kurias remti – kas prašo, tam ir duodu“, – tikino verslininkas.
Paprašytas nurodyti priežastį, kodėl pinigų duoda politinėms jėgoms, galbūt už tai tikisi palankesnių valdžios sprendimų, K.Skutulas atsakė: „Už paramą nieko neprašau, ką iš jų išprašysi. Remiu šiaip sau, iš pagarbos. Reikia duoti, juk pinigas pinigą daro“.
Daugiausia pinigų politinėms partijoms per savivaldos rinkimus politinėms partijoms skyrė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“. Ji išdalijo 50 tūkst. litų. 17 tūkst. litų atiteko Lietuvos liaudies partijai, 12 tūkst. – Darbo partijai, po 7 tūkst. – Tautos prisikėlimo partijai, konservatoriams ir liberalcentristams.
Paklaustas, kokiais kriterijais remiasi skirdamas paramą politinėms partijoms,
„Begos“ generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis teigė, jog jis pagrindinį dėmesį kreipia į partijų rinkimų programą ir keliamus kandidatus.
„Parama skiriama žmonėms, kuriuos žinau ir jaučiu, kad jų darbai nesiskirs nuo jų kalbų“, – reziumavo A.Kuzmarskis.