- Pone prezidente, Lietuva kaip niekada šiandien pajuto, kad Latvija – jos broliukas, kaip sakė jūsų pirmtakas. Latvija įteikė notą Austrijai, kuri nepaiso Lietuvos išduoto Europos arešto orderio Sausio 13-osios nusikaltimų vykdytojui. Kas paskatino taip greitai reaguoti?
- Latvija panašiai kaip ir Lietuva išgyveno Sausio įvykius. Aš asmeniškai taip pat. Tuomet buvau Aukščiausiosios Tarybos deputatas, todėl buvau betarpiškas dalyvis. Tai, kas vyko Lietuvoje keliomis dienomis anksčiau, mobilizavo Latvijos žmones tuomet, sausio dienomis.
Todėl Latvijos reakcija visiškai suprantama, nes mes išgyvenome panašius jausmus. Latvija nenorėtų, kad pasikartotų panaši situacija.
- Jūs vos liepos 8-ąją tapote pirmuoju asmeniu Latvijoje, valstybės vadovu. Po sėkmingos verslininko veiklos esate vis dėlto naujokas didžiosios politikos scenoje. Per tą trumpą laiką kokių buvo dar netikėtumų, kurių nesitikėjote?
Esu naujokas būtent šiose pareigose, per tas dienas jau spėjau paviešėti Estijoje, o dabar esu Lietuvoje.
Be abejonės, viešint Lietuvoje yra gera proga mokytis iš politikų, kurie jau ilgesnį laiką užima panašias pareigas. Man artimesni ekonominiai klausimai. Bet stengsiuos sujungti ir politinius, ir ekonominius dalykus.
- Ar nesigailite, kad paskubėjote pareikšti, kad Latvija nedalyvaus atominės elektrinės Lietuvoje projekte, nes neva nėra pinigų?
- Latvijos valstybės skola yra gana didelė. Bet esu tikras, kad Latvija dalyvaus šiame projekte, dėl to yra priimtas politinis sprendimas. Klausimų yra tik verslo srityje ir kokia apimtimi Latvija dalyvaus šiame projekte.
Aš daugelį metų buvau „Latvenergo“ tarybos pirmininkas ir Visagino projektą betarpiškai stebėjau daugelį metų. Daugelį metų darbavausi ir bankų sektoriuje, todėl reikėtų suprasti mano atsargų požiūrį. Tokias atvejais geriau būti atsargesniam.
Latvija jau yra nemažai investavusi į du elektrinių projektus, kur energijos šaltinis bus dujos. Šios investicijos yra iš pinigų, kurie gaunami už suvartotą elektrą, todėl jos kaina yra gana aukšta. Aš prisiekiau, kad imsiuos veiksmų žmonių gerovei gerinti, šiuo metu mano pareiga rūpintis Latvijos žmonėmis. Tikiuosi, kad būsiu suprastas Lietuvoje, nes mūsų interesai panašūs.
Norime ilgalaikės mūsų šalių perspektyvos, bet reikia nepamiršti, kad žmonės gyvena šiandien. Bet aš visiškai remiu Lietuvos projektą ir stengsiuos, kad Latvija rastų galimybių jame dalyvauti.
- Tarp Lietuvos ir Latvijos yra trinties ir dėl suskystintų dujų terminalo statybos. Kodėl Latvija nori, kad būtent jos teritorijoje būtų dujų terminalas ir ar Latvija gali užtikrinti, kad Rusijos „Gazprom“ čia vėlgi nebus pagrindinis žaidėjas?
- Šiandien jūsų Prezidentė man pabrėžė, kad Lietuvos sprendimas statyti savą dujų terminalą yra pagrįstas, nes Lietuva – didžiausia dujų vartotoja Baltijos šalyse. Gavau taip pat jūsų Prezidentės patikinimą, kad Lietuvai tai ne tik politiškai svarbus projektas, bet ir ekonomiškai pagrįstas.
Bet tai neprieštarauja tam, kad Latvija savo teritorijoje taip pat statytų suskystintų dujų terminalą.
- Jums einant į prezidento postą, būta kaltinimų iš jūsų oponentų, kad tapęs Rygos pilies šeimininku, Latvijos prezidentu, jūs būsite didžiojo verslo globėjas. Ar stengiatės atsikratyti tokio šleifo?
- Mane teisėtai išrinko Latvijos parlamentas balsų dauguma. Esama įvairių nuomonių, bet kaip yra iš tikrųjų, galėsiu įrodyti tik savo darbais.
Kiti objektyvūs dalykai ir pas jus, ir visame pasaulyje, yra įstatymai. Dabar Latvijoje priimtas įstatymas dėl tikrosios naudos gavėjų patraukimo atsakomybėn, būtent dėl ofšorinių bendrovių pasaulyje, taip pat rengiamas nulinės deklaracijos projektas gyventojams. O kovojant su verslo grupuočių įtaka priimtas įstatymas dėl polinių partijų dalinio finansavimo iš valstybės biudžeto.
O mano ankstesnės pareigos užtikrina finansinę nepriklausomybę.
- Norėčiau paklausti nuomonės ir apie kitus politologų dažnai minimus įtarimus, kad Latvijos verslui didelę įtaką turi Rusija ir jos oligarchai.
- Nemanau, kad įtaka Latvijoje, apie kurią klausėte, yra didesnė ar kuo nors ypatingesnė negu kitur.
Latvijos gamybos sektorius, ypač didelės įmonės, pavyzdžiui, tokios „Latvijas finėjas“, kuri gerai žinoma ir Lietuvoje, tokius teiginius savotiškai paneigia. O didžiausi investuotojai Latvijos bankų sektoriuje – tie patys kaip ir Lietuvoje. Prekyboje darbuojasi „Rimi“ ir jūsų „Maxima“. Taigi, darykite išvadas patys.
- Latvija buvo krizės duobėje, pamažu bando lipti. Kokiame taške ji dabar yra?
Manau, kad esame pasiekę tokį tašką, kai gali prasidėti normalus ekonominis augimas.
- Į Lietuvą atvyko ne tik prezidentas Andris Berzinis, bet ir ponas Andris Berzinis, asmenybė. Kaip savo asmenybę jūs apibūdintumėte trumpai?
- Mano gyvenimo moto, nepriklausomai nuo valdžios, nuo laikmečio, buvo aiškus – daryti, prisiimti atsakomybę ir atsakyti už padarytus darbus.
- Man teko garbė kalbėtis ir su jūsų pirmtake Vaira Vyke Freiberga. Toks įspūdis, kad ši politikė buvo kaip žuvis giliuose tarptautinės politikos vandenyse. Ar jūs turite tokių ambicijų?
- Kiekvienas turi savų ambicijų. Tai, kad tapau prezidentu, rodo ir kad man jų netrūksta. Dirbau bankų sektoriuje, tad turiu nemažai tarptautinės patirties. Manau, kad sprendžiant Latvijos ekonomikos krizę pravers mano patirtis ekonomikoje. Be abejonės, lankysiuos ne tik kaimyninėse, bet ir kitose aplink Baltiją esančiose valstybėse, Europos Sąjungos, Briuselio institucijose.
Šiandien taip pat aptarėme daugybę projektų, dar neminėtas „Rail Baltic“ infrastruktūros projektas. Man svarbus Europos Sąjungos biudžetas 2014–2020 metams, svarbūs žemės ūkio dalykai, taip pat ir išmokos žemdirbiams. Jos, kaip ir sanglaudos fondai, labai svarbios mūsų šalims.
Esame mažos valstybės pagal gyventojų skaičių. Nors Lietuva didesnė negu Latvija, bet turime rasti bendrą kalbą, kad galėtume pasiekti savo tikslų.