Pasak pranešimo spaudai, 23 Vilniaus aukštųjų mokyklų absolventai išėjo 6,5 mėnesio trunkančią būrio vado rengimo programą, kurioje didžiausias valandų skaičius skirtas taktikai, šaudybai ir ginklams, inžineriniam rengimui, statutams ir rikiuotei.
Daugiau kaip pusę taktikai skirtų valandų absolventai praleido lauko pratybose.
Geriausiu absolventu pripažintas Kauno technologijos universiteto Elektronikos ir informatikos fakulteto magistras Dinas Kundrotas. Tarp absolventų yra tik viena moteris - Karo prievolės administravimo tarnybos prie KAM specialistė grandinė Jolanta Vainutienė.
Tuo tarpu Vilniaus aukštųjų mokyklų studentams teko išeiti daug ilgesnį - trejus metus trunkantį bazinio karinio rengimo kursą, susidedantį iš kareivio, skyrininko, būrio vado kurso bei taktikos, ginkluotės ir šaudybos bei kitų dalykų.
20 parų studentai praleido lauko pratybose Centriniame Lietuvos kariuomenės poligone Pabradėje, atliko dviejų savaičių stažuotę įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose, kur ėjo būrio vado pareigas.
Kvalifikacinį taktikos egzaminą geriausiai išlaikė Vilniaus Gedimino technikos universiteto A.Gustaičio aviacijos instituto absolventė Renata Butkutė, gerai mokėsi ir likusios trys Aviacijos instituto absolventės - būsimoji orlaivių pilotė Lina Malakauskaitė, skrydžių vadovės Jurgita Adomaitytė, Inga Avižinytė.
Studentų karinio rengimo bataliono vadas kapitonas Vytautas Mackonis sakė, kad ši studentų laida yra priešpaskutinė, nes dėl kariuomenės reorganizavimo studentų rengimas yra sustabdytas.
Be to, kaip parodė Karo akademijos Mokslo centre atlikti sociologiniai tyrimai, daug studentų pradeda, tačiau dėl įvairių aplinkybių neįstengia baigti trejų metų kurso.
Šioje laidoje prieš trejus metus buvo priimta 86 studentai, o diplomus gavo tik 25.
Todėl kitais metais Lietuvos karo akademijoje du kartus per metus vyks tik aukštųjų mokyklų absolventų būrių vadų kursai.
Aukštąjį išsilavinimą turintys jaunuoliai, norintys gauti leitenanto laipsnį, mokosi 15 savaičių. Tris mėnesius Ruklos Mokomajame pulke jie išeina bazinį kario kursą, po to tris su puse mėnesio mokosi Karo akademijoje arba Puskarininkių mokykloje - išklauso pėstininkų būrio vado kursą.
Dvi savaites kursų klausytojai atlieka stažuotes kariniuose daliniuose, kur eina būrių vadų pareigas. Kursai baigiasi ginkluotės, inžinerijos, topografijos ir kitais egzaminais. Galutinis įvertinimas yra kvalifikacinis egzaminas.
Beje, ketvirtadienį Lietuvos kariuomenės atsargos leitenantų ir viršilų laipsniai bus suteikti aukštųjų mokyklų ir kolegijų absolventams bei studentams Kaune.
Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija, Divizijos generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykloje atsargos leitenanto laipsnis bus suteiktas 42-iems aukštųjų mokyklų absolventams ir studentams. 13-a kolegijų studentų taps Lietuvos kariuomenės atsargos viršilomis.
Tai jau penktoji absolventų ir ketvirtoji studentų laidos, Studentų karinio rengimo batalione baigusios vadų kursus.
Studentų karinio rengimo bataliono vadų kursuose gali mokytis aukštųjų mokyklų dieninių skyrių studentai ir aukštųjų mokyklų absolventai. Studentai mokosi trejus metus, absolventai - 6 mėnesius pagal intensyvią programą: 3 mėnesius mokosi Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke, o 3 mėnesius - Puskarininkių mokykloje.
Visi vadų kursų klausytojai dalyvauja lauko stovykloje, kuri rengiama kursų pabaigoje, bei laiko baigiamąjį egzaminą.
Mokytis vadų kursuose nori įvairių specialybių studentai - ir tiksliųjų, ir humanitarinių, ir socialinių mokslų. Dauguma jų - vaikinai. Sėkmingai baigę kursus ir turintys aukštąjį išsilavinimą jaunuoliai gauna atsargos leitenanto laipsnį, o kolegijų absolventai - viršilos.