Toks pareiškimas nuskambėjo trečiadienio miesto tarybos posėdžio metu. A. Zuoko teigimu, labai rimtai svarstoma galimybė siekti, kad už miestui padarytą žalą atsakytų ne tik konkretūs asmenys, bet ir jų partijos.
„Šiuo metu nagrinėjame galimybę netgi paduoti (į teismą – DELFI) kai kurias politines partijas (...) dėl nuostolių atlyginimo, kuriuos (miestas – DELFI) patyrė dėl to, kad tos partijos atsakingi asmenys, vadovai vadovavo procesui. Dėl politinių motyvų buvo pažeidžiami kompetencijos kriterijai ir buvo padaryta miesto įmonėms ir miesto bendruomenei žala“, - kalbėjo A. Zuokas.
Anot mero, tai bus turbūt pirmas atvejis, kai savivaldos institucija su reikalavimu atlyginti padarytą žalą į teismą paduos politinę partiją.
„Gali būti pirmas precedentas Lietuvos istorijoje, kada mes reikalausime iš politinės partijos, kuri kuravo konkrečią sritį, kad atlygintų nuostolius Vilniaus miesto savivaldybei. Vienu žodžiu, gyventi bus įdomiau“, - tęsė sostinės galva.
Opozicijos atstovų paklaustas, kokias politines savivaldybė jėgas ketina paduoti į teismą, A. Zuokas pripažino, kad tokių partijų yra ne viena, o vieną iš jų įvardijo labai konkrečiai. „Tame tarpe yra „Tvarka ir teisingumas“, - pridūrė meras.
Jis patikslino, kad su partijomis bylinėtis ruošiasi ne miesto taryba ar kuri nors frakcija, o pati savivaldybė – esą teismams jau ruošiasi savivaldybės Teisės departamentas. Tikslesnės sumos, kurią tikimasi prisiteisti iš „tvarkiečių“ ar kurios nors kitos partijos, meras neįvardijo.
Kol kas sostinės vadovas nedetalizuoja savo planų. Mero patarėja Irma Juškėnaitė DELFI teigė, kad kol kas anksti atskleisti visas politines jėgas, kurias Vilnius temps į teismus. Tačiau ji patvirtino, kad dėl galimai nusikalstamo politikų elgesio ketinama kreiptis ne tik į teismus, bet ir į teisėsaugos institucijas.
„Šiuo metu savivaldybės teisininkai aiškinasi dėl galimybės kreiptis į teisėsaugą, tad kol kas neturime ką komentuoti šiuo klausimu“, - sakė I. Juškėnaitė.
Nacionalinis stadionas ar „Imbraso mokestis“
Vienintelė A. Zuoko nurodyta partija – „Tvarka ir teisingumas“ – Vilniaus valdyme labiausiai pagarsėjo Nacionalinio stadiono statybų fiasko ir „Vilniaus energijai“ paskelbtu kryžiaus karu.
Nacionalinio stadiono statybos nutrūko teismui konstatavus, kad statybų sutartis, sudaryta su bendrove „Veikmė“, yra niekinė. Tuomet miestui vadovavo „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovas Juozas Imbrasas, į valdančiąją koaliciją su „tvarkiečiais“ įėjo ir dabartiniame miesto valdžios branduolyje esantys socialdemokratai.
J. Imbraso šilumininkams paskelbtas karas ir dabar atsispindi sąskaitose už šilumą. Nuo 2009 m. spalio į sąskaitas įtrauktas 1,34 ct/kWh mokestis, anot „Vilniaus energijos“, skirtas „kompensuoti nuostoliams, patirtiems ankstesnei miesto valdžiai, vadovaujant buvusiam Vilniaus merui Juozui Imbrasui, laiku neperskaičiavus šilumos kainos“. Šis reiškinys populiariai vadinamas „Imbraso mokesčiu“.
Politikos Vilniaus įmonių valdyme niekuomet netrūko
A. Zuokas viešai deklaruoja siekį depolitizuoti savivaldybės įmonių valdymą. Būtent šioje srityje meras tvirtina matantis aibę problemų.
Štai batalijos dėl savivaldybės valdomos bendrovės „Vilniaus vandenys“ kontrolės tęsiasi jau eilę metų. Per metus šioje įmonėje pasikeitė 4 direktoriai.
Kuomet pernai balandį už galimą kyšininkavimą sulaikytas „Vilniaus vandenų“ vadovas Darius Norkus, į jo kėdę laikinai sėdo Darius Indriūnas, tuomečio Vilniaus mero, iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pernai išmesto Viliaus Navicko patarėjas, dabar dirbantis ūkio ministro Rimanto Žyliaus komandoje. D. Indriūnas šiame poste ilgai neužsibuvo – netrukus „Vilniaus vandenų“ vadovu įdarbintas socialdemokratas Valentinas Miltienis. Tačiau prieš pat savivaldos rinkimus, vasario pabaigoje, įmonės kontrolę perėmė konservatoriai. Tuomet V. Miltienis atleistas iš darbo, o jo vietą užėmė „Vilniaus vandenims“ tebevadovaujantis Valdas Savickas.
„Vilniaus vandenys“ – turbūt geriausias, bet tikrai ne vienintelis politikų kišimosi į Vilniaus įmonių valdymą pavyzdys.
Beje, nors A. Zuokas deklaruoja visuotinę savivaldybės įmonių depolitizaciją ir siekia į jų valdymo organus deleguoti nepriklausomus žmones, politikai ir dabar randa šiltas vietas savivaldybės valdomose bendrovėse.
Štai buvęs savivaldybės administracijos direktorius, dabar socialdemokratų frakcijai miesto taryboje vadovaujantis Vytautas Milėnas jau porą savaičių darbuojasi miesto gatves prižiūrinčios įmonės „Grinda“ generalinio direktoriaus patarėjo poste. Žiniasklaida skelbė, kad jo alga neatskaičius mokesčių sieks iki 8 tūkst. litų. Tiesa, „Grindos“ vadovas Algimantas Vilūnas tvirtina politiką įdarbinęs savo iniciatyva.
Prisimins ir konservatorių nuodėmes?
Yra dar bent du skandalingi sostinės pinigų leidimo atvejai, įvykę miestui vadovaujant konservatoriams su V. Navicku priešaky, abu jie susiję su koncerno „Icor“ bendrove „City Service“.
Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) reikalauja, kad savivaldybė nutrauktų dvi su šia kompanija V. Navicko valdymo metu sudarytas sutartis, kurių bendra vertė viršija 130 mln. litų.
VPT nustatė, kad didžiausia, beveik 122 mln. litų vertės sutartis su „City Service“ sudaryta pažeidžiant įstatymą. Už šią sumą „Icor“ kompanijai patikėta sostinės mokyklų bei vaikų darželių priežiūra ir šilumos ūkis. VPT reikalavo sutartį nutraukti, tačiau politikų palaikymo nesulaukė. Trečiadienį miesto taryba atmetė siūlymą nutraukti sutartį su „City Service“ ir pasiūlė pačiai VPT „prisiimti atsakomybę“ ir to siekti per teismą.
VPT taip pat konstatuoja, kad savivaldybė pažeidė įstatymą leisdama „City Service“ ir jos valdomai bendrovei „Naujamiesčio būstas“ už beveik 13 mln. litų prižiūrėti dalį miesto gatvių. Tokia pat situacija ir su tame pačiame konkurse 5,41 mln. Lt vertės užsakymą gavusia„Vilniaus Zunda“ bei bendrove „Aketonas“ ir jos partnere, bendrove „Gamtovaizdis“, kurioms savivaldybė įsipareigojo už gatvių priežiūrą sumokėti 9,66 mln. Lt.
Viešųjų pirkimų prievaizdai teigia, kad sutartys yra niekinės ir privalo būti nutrauktos. Tačiau savivaldybė tokias VPT išvadas apskundė teismui. Apie tai VPT buvo informuota balandžio 19 d. – tą pačią dieną, kai A. Zuokas tapo sostinės meru.
O buvusi mero partija?
Nuodėmių turbūt būtų galima rasti ir buvusios A. Zuoko partijos, Liberalų ir centro sąjungos (LiCS), veikloje.
Pavyzdžiui, buvęs LiCS lyderis bei tuometis Vilniaus vicemeras, atsakingas už kultūros klausimus Gintautas Babravičius 2009 m. buvo skandalais apaugusios viešosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ valdybos pirmininkas.
LiCS pėdsakai matomi ir istorijoje, kurią pats A. Zuokas nurodo kaip pavyzdį, kalbėdamas apie politizuoto miesto įmonių valdymo pasekmes. Buvusią savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ vadovybę meras kaltina neracionaliu biurokratinio aparato išpūtimu ir lėšų švaistymu, svarstoma galimybė šiuos asmenis apskųsti teisėsaugai.
Kalbėdamas apie tokius planus, A. Zuokas konkrečių partijų neminėjo, tačiau LiCS atstovai aktyviai dalyvavo keičiant šios savivaldybės įmonės vadovus.
LiCS į sostinės tarybą po rinkimų nepateko. Toks pat likimas ištiko ir Liberalų sąjūdį, kurio atstovai taip aktyviai miesto įmonių valdyme nesireiškė. Tiesa, Liberalų sąjūdžio deleguoto vicemero Vidmanto Martikonio iniciatyva buvo nutrauktos sutartys su miesto vaikų žaidimų aikšteles, šviesoforus ir greičio matuoklius prižiūrinčia bendrove „Urbico“. Ji iš savivaldybės siekia prisiteisti milijonines kompensacijas už vienašališką sutarčių nutraukimą.
Beje, Liberalų sąjūdis tam tikra prasme irgi yra buvusi A. Zuoko partija. Šis flangas atskilo nuo LiCS 2006 m., pagrindine skilimo priežastimi nurodydamas paties A. Zuoko asmenybę.
Turbūt vienintelė politinė jėga, kuri negali papulti į kaltinamųjų sąrašą, yra Darbo partija. Mat ji tiesiog neturėjo nė vieno mandato praėjusios kadencijos sostinės taryboje.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija, neseniai prisišliejusi prie valdančiosios koalicijos, taryboje savo atstovus turi nuolat, tačiau lenkus ne itin domina tokie reikalai, kaip savivaldybės įmonių valdymas.
J.Imbrasas: tai savireklama
„Nematau, kokiu pagrindu kažkokias bylas kelti. Kad Imbrasas dvejus metus iš eilės asfaltavo gyventojų kiemus? Išleista ten po keliolika milijonų. Čia miestiečiams nauda padaryta už labai nedideles sumas. O kur jis dar ką galėtų įžiūrėti – nežinau“, - kalbėjo europarlamentaras. A. Zuoko pareiškimus jis pavadino politinės savireklamos triuku.
Vilniaus savivaldybės ketinimus bylinėtis su partijomis buvęs meras vertino kaip bandymus iš partijų kišenės lopyti skylėtą miesto biudžetą.
„Reikia sužibėti kažkuo tai. Kai nebegali darbų padaryti. Matyt, nebe tie laikai, kaip jam atėjus pirmąkart (į mero postą – DELFI), kada biudžetas kilo ir pinigų buvo daugiau negu reikia. Tada lengva buvo ereliu skraidyti. Nežinau, kokius jis ten turi argumentus“, - ironizavo pašnekovas.
Jis tvirtino, esą pretendentu į žalos atlygintojus galėtų būti pats A. Zuokas. „Gal jis pakalbės, kiek jis nuostolių pridarė vilniečiams su visomis „Dalkiomis“ ir su šiluma? Bet mes neužsiimsime tokiais pigiais žaidimais“, - teigė J. Imbrasas.
R.Alekna: socdemų į teismą turbūt nepaduos
„Meras geriau rūpintųsi savo priimamais sprendimais, kad nepriiminėtų tokių sprendimų, kurie daro žalą visuomenei, - J. Imbrasui antrino R. Alekna. – Toks komentaras yra labai populistinis ir būdingas dabartiniam miesto vadovui.“
Tiesa, jis teigė nenustebsiąs, jei į teismą bus paduota ir TS-LKD. „Net nesistebiu, kad jisai gali bandyti paduoti į teismą. Nes vakar matėsi, kokios yra antipatijos TS-LKD. Nieko keisto nebus, jeigu jis ieškos įvairiausių motyvų kreiptis į teismą skundžiant Tėvynės sąjungą“, - tęsė pašnekovas.
Tuo tarpu kartu su A. Zuoko bloku dabar Vilnių valdantys socdemai esą nepretenduoja į teisiamųjų gretas.
„Tikrai abejoju, ar jis padavinės savo koalicijos partnerius. Nors matėme, kad jis leidžia sau žeminti koalicijos partnerius, - svarstė R. Alekna, primindamas, kaip A. Zuokas juokais žadėjo maištavusius „darbiečius“ siųsti lopyti ir valyti miesto gatves. – Rezervuotai žiūriu į tą galimybę, kad jis leis sau ir
socialdemokratų atžvilgiu taip veikti.“
Konservatoriaus manymu, bandymai iš partijų išsireikalauti žalos Vilniui atlyginimą turėtų patirti fiasko. „Tikiu, kad prokuratūra ir teismai į tokius populistinius veiksmus reaguos labai solidžiai ir nesuteiks preteksto kaupti politinį kapitalą“, - reziumavo R. Alekna.