Rėmėju tapo neskyręs pinigų
Šią savaitę Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) gavo galutines rinkimuose dalyvavusių partijų ir kandidatų finansines ataskaitas apie šiai kampanijai surinktas ir panaudotas lėšas. Kol kas nėra tik antrajame Prezidento rinkimų ture besivaržiusių Valdo Adamkaus ir Kazimieros Prunskienės ataskaitų. Kai kurios partijos nurodo, kad didžiausi jų rėmėjai - fiziniai asmenys.
Tėvynės sąjungos rinkimų kampanijai 62 tūkst. litų paaukojo partijos iždininkas Ramūnas Garbaravičius, kitų fizinių asmenų aukos gerokai kuklesnės. “Gal esu kvailas, bet aukoju ne tik partijai. Daug kam esu paaukojęs”, - sakė R.Garbaravičius. Jis nesitiki, kad tokia investicija atsipirks. “Ir per ankstesnius rinkimus aukojau nemažas sumas, pažiūrėkite, kurioje sąrašo vietoje buvau. Mūsų partijos sąraše vietos nėra nei perkamos, nei parduodamos. Ne vieneri metai aktyviai dirbu, todėl nemanau, kad būsiu paskutinis sąraše, bet tai neturi nieko bendro su pinigais”, - tikino R.Garbaravičius.
Tėvynės sąjungos rinkimų kampanijos finansinėje ataskaitoje teigiama, kad 16500 litų paaukojo Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro direktorius Valdas Kubilius, tačiau pats partijos rėmėjas sako rinkimų kampanijai neskyręs nė cento. “Neaukojau nė cento. Profesoriui Avižieniui talkinau rinkimų kampanijoje. Nežinau, kaip finansinėje ataskaitoje atsirado mano pavardė. Pats profesorius finansavo savo rinkimų kampaniją”, - sakė V.Kubilius. Konservatorių finansinėje ataskaitoje A.Avižienio pavardė apskritai neminima.
Partijos iždininkas R.Garbaravičius sako nesuprantantis, kaip galėjo įsivelti tokia klaida. “Labai abejoju, ar jis neaukojo, juk tai finansiniai dokumentai, nieko negaliu tvirtinti. Negali būti, kad dokumentuose užrašytume bet kokią pavardę”, - netikslumų finansinėje ataskaitoje negalėjo paaiškinti R.Garbaravičius.
Valstybės tarnautoja skyrė 10 tūkstančių
Tarp Valdo Adamkaus finansinių rėmėjų - nemažai fizinių asmenų, tačiau daugelis jų paaukojo vos 1000 litų. Daugiausiai - net 50 tūkst. litų - Valdo Adamkaus rinkimų kampanijai skyrė jo senas bičiulis, Amerikos lietuvis verslininkas Juozas Kazickas.
Viena dosniausiu Valdo Adamkaus rinkimų kampanijos rėmėja galima laikyti sostinės Savivaldybės Ekonomikos departamento Ekonominės plėtros skyriaus vedėją Danutę Maksimavičienę - ji kandidatui skyrė 10 tūkst. litų. Moteris neslepia, kad tokią sumą Savivaldybėje ji uždirba per kelis mėnesius. “Ne vieną dešimtmetį dirbau banke, todėl turiu nemažai santaupų”, - aiškino valstybės tarnautoja.
Ji paneigė, kad jos dosnumui įtakos turėjo V.Adamkų rinkimuose rėmusios Liberalų ir centro partijos pirmininkas, sostinės meras Artūras Zuokas. “Adamkų rėmiau dar tada, kai jis pirmą kartą siekė šalies vadovo posto”, - aiškino Ekonominės plėtros skyriaus vedėja.
7 tūkstančius litų V.Adamkaus rinkimų kampanijai skyrė postą Prezidentūroje gavęs jo rinkimų štabo vadovas Darius Gudelis, nors V.Adamkus buvo pareiškęs, kad jo finansiniai rėmėjai postų Prezidentūroje tikėtis negali.
Remti skatino politinės idėjos
Fiziniai asmenys dosnūs buvo ir Darbo partijos bei Tėvynės sąjungos remtam kandidatui Petrui Auštrevičiui. Daugiau nei 40 tūkstančių litų šiam kandidatui skyrė buvęs “Bitės GSM” generalinis direktorius Darius Masionis, architektas Algirdas Kaušpėdas, sostinės “Vyno klubo” savininkas Arūnas Starkus.
Pastarasis “Kauno dienai” sakė nenusivylęs investicija. “Manau, kad mūsų remtas kandidatas tikrai neblogai pasirodė Prezidento rinkimuose, - sakė vienas dosniausių P.Auštrevičiaus rėmėjų. - Manau, kad bendrovės aukoja siekdamas reklamos, aš tai dariau norėdamas paremti tam tikras politines idėjas”. Jis neslepė, kad tikėjo P.Auštrevičius pergale. “Be abejonės, mes tikėjome jo pergale. Norėjosi, kad laimėtų, juk paaukojome nemažą sumą”, - pripažino A.Starkus.
50 tūkst. litų iš savo asmeninės sąskaitos P.Auštrevičiui paaukojęs “Libros holdingo” vadovas Tomas Juška sakė savo asmeniniu pavyzdžiui norėjęs užkrėsti ir kitus verslininkus.
“Norėjome, kad Prezidentūra aktyviai dirbtų savo pagrindinį darbą - užsienyje reprezentuotų mūsų šalį. Stengiausi daryti viską, kad nepraleistume istorinio šanso, kad įvyktų kartų kaita. Gerai ir aktyviai dirbantis Prezidentas tikrai galėjo daug nuveikti”, - kalbėjo verslininkas, kurio vadovaujamos grupės įmonės buvo dosniausios P.Auštrevičiaus rėmėjos. Verslininkas dar rinkimų kampanijos metu patikino nesieksiąs jokio posto Prezidentūroje.
Dosnumu nustebino pensininkas
Liberalų demokratų partija Europos Parlamento rinkimuose išsivertė su beveik 200 tūkst. litų. Dosniausias partijos rėmėjas - pensininkas Zigmantas Zdzichauskas, paaukojęs 30 000 litų. “Visą gyvenimą esu aviacijoje, Paksą pažįstu apie 20 metų. Todėl ir toliau remiu partiją”, - sakė Z.Zdzichauskas.
Jis pripažino niekada neturėjęs savo asmeninio verslo. “Aukoju iš savo santaupų. Kartais reikia atsisakyti ir savo asmeninių interesų, ypač matant tai, kas dedasi valstybėje”, - sakė Z.Zdzichauskas.
Vienas dosniausių Naujosios sąjungos rėmėjų Rimas Želvys neslėpė partijai aukojantis todėl, kad tai kiekvieno Naujosios sąjungos nario pareiga. “Žinot, aukojant kaip fiziniam asmeniui, būna mažiau keblumų, popierizmo. Bendrovėje yra akcininkai, reikėtų ir jų atsiklausti”, - paklaustas, kodėl Naujajai sąjungai lėšų skyrė iš savo asmeninės, o ne bendrovės “Pas Rimą” sąskaitos, sakė R.Želvys. Naujosios sąjungos rinkimų kampanijai jis paaukojo beveik 20 tūkstančių litų.
Skyrė beveik visas santaupas
Europarlamento rinkimus laimėjusios milijonieriaus Viktoro Uspaskicho vadovaujamos Darbo partijos rinkimų kampanijai 150 tūkst. litų paaukojo Artūras Juškauskas, dar 60 tūkst. litų - jam priklausanti bendrovė “Jugos kabeliai” ir 50 tūkstančių litų - šios kompanijos generalinė direktorė, A.Juškausko sesuo Aldona Maksvytienė.
Šiuo metu A.Juškauskas dirba Alytaus rajono savivaldybės kontrolieriumi. Valstybės tarnautojo alga nėra didelė, tačiau kontrolierius pajamų gauna ir iš savo įmonių. Šių metų balandį pateiktoje metinėje šeimos turto deklaracijoje buvęs Darbo partijos kandidatas į Europos Parlamentą nurodo turįs šiek tiek daugiau nei 230 000 litų santaupų. Vadinasi, rinkimų kampanijai A.Juškauskas paaukojo didžiąją dalį savo šeimos santaupų. Jis nepanoro argumentuoti, kodėl Darbo partiją nusprendė paremti tokia solidžia suma. “Kodėl turėčiau vardyti kokius nors argumentus?” - stebėjosi dosniausias Darbo partijos rėmėjas.
A.Juškauskas Darbo partijos kandidatų į Europos Parlamentą sąraše buvo įrašytas šeštuoju numeriu. “Maniau, kad laimėsime būtent šešias vietas. Dabar esu pirmas eilėje”, - sakė Alytaus rajono savivaldybės kontrolierius. Jis neigė, kad vietos Darbo partijos rinkimų sąraše verslininkams buvo skirstomos pagal aukų dydį. “Jūs kažkaip atvirkščiai norite pateikti tą faktą, kad Darbo partija finansuojama iš vidaus. Taip, Darbo partiją finansuoja jos nariai”, - sakė A.Juškauskas.
2000-aisiais Seimo nario mandato A.Juškauskas siekė Naujosios sąjungos sąraše, tuomet jis rinkimams aukojo keliasdešimt tūkstančių litų. “Vadinasi, kasmet vis labiau sąmoningėju. Galiu pasakyti labai paprastai: neapsirengsiu dviejų kostiumų, vienu metu nevažinėsiu dviem automobiliais, negulėsiu ant dviejų lovų”, - aiškino dosniausias Darbo partijos rėmėjas.
Paklaustas, kodėl didžiąją dalį lėšų Darbo partijos rinkimų kampanijai skyrė iš asmeninių santaupų, o ne iš bendrovių lėšų, A.Juškauskas ragino atsiversti jo turto deklaraciją. “Nesu įmonė. Mano parama skaidri ir nieko neslepiu. Galbūt ne piniguose laimė. Manau, kad partija mano vaikams sukurs gerą valstybę. Sėju grūdą, kad jis duotų derlių”, - sakė Alytaus rajono savivaldybės kontrolierius.
Susimokėjo už mandatą
80 tūkstančių litų Darbo partijai paaukojo Valstybinės įmonės “Lietuvos naftos produktų agentūra” vadovas Jonas Jagminas. “Kandidatuosiu į Seimą. Vadinasi, susimoku už paslaugas, kurios bus suteiktos siekiant Seimo nario mandato. Darbo partijos principas - labai paprastas: tie, kurie eina į Seimą, už rinkimų kampaniją susimoka patys, neieškome jokių rėmėjų. Patys susitvarkome savo finansavimą”, - sakė J.Jagminas.
Jis patikino, kad partijai skyrė lėšų iš savo asmeninių santaupų. “Visai negaila tų pinigų, jei duodu, tai neverkiu. Buvo laikas, uždirbau, viską deklaravau, viskas yra skaidru, ir šioje vietoje nėra jokios problemos”, - kalbėjo vienas stambiausių Darbo partijos rėmėjų.
50 tūkst. litų Darbo partijai paaukojo Šarūnas Birutis, beje, gavęs ir europarlamentaro mandatą. Šios partijos kandidatų į Europos Parlamentą sąraše pirmuoju numeriu buvusi įrašyta ir mandatą gavusi Ona Juknevičienė rinkimams paaukojo 40 tūkst. litų.
Aukų neprivalo deklaruoti
Šiuo metu Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas vieši užsienyje, o komisijos Finansų skyriaus vedėja Irma Stirblienė nesiryžo komentuoti fakto, kad kai kurie ataskaitose nurodyti aukotojai sako apskritai neaukoja pinigų. “Ataskaitas tikrins Mokesčių inspekcija. Svarbu, kad kiekvienam aukotojui būtų išrašytas aukų lapas. Mokesčių inspekcija pateiks įvertinimą, ar duomenys teisingi. Aišku, visų aukotojų jie negali patikrinti, bet jei bus tam tikrų signalų, į šiuos žmones bus atkreiptas didesnis dėmesys”, - žadėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos Finansų skyriaus vadovė.
Mokesčių inspekcijos poskyrio vedėja Virginija Grigelevičienė pastebėjo, kad apklausti aukotojus - ne Mokesčių inspekcijos kompetencija. “Tokiais faktais turėtų susidomėti teisėsaugos institucijos. Mokesčių inspekcija neturi teisės vertinti žmonių teiginių. Tačiau klaidų ataskaitoje neturėtų būti”, - sakė Mokesčių inspekcijos poskyrio vedėja.