Atsižvelgiant į šią pataisą eiliniai Seimo rinkimai įvyks šiemet spalio 10 dieną, nors laikinasis prezidentas Artūras Paulauskas rinkimų datą buvo patvirtinęs rugsėjo 19-ąją.
V.Adamkus ketvirtadienį pasirašė Konstitucijos 57-ojo straipsnio pataisą, įtvirtinančią, kad eiliniai parlamento rinkimai vyks antrąjį spalio sekmadienį.
Apie būsimus Seimo rinkimus bei šią savaitę priimtas Seimo rinkimų pataisas, kuriomis grąžinamas antrasis parlamentinių rinkimų turas, penktadienį prezidentas kalbėjosi su Seimo vadovybe ir parlamentinių frakcijų seniūnais.
D.Gudelio teigimu, V.Adamkaus pirmosios kadencijos metais priimtas sprendimas vetuoti ankstesnio Seimo pateiktas pataisas dėl antrojo rinkimų turo panaikinimo rodo jo nuoseklią poziciją. "Prezidentas ir dabar taip mano", - sakė D.Gudelis.
Šią savaitę apie rinkimus prezidentas diskutavo su politologais, susitikimai šiuo klausimu bus tęsiami kitą savaitę. "Prezidentas nori išklausyti nesuinteresuotų asmenų ir trečiadienį pasakys savo poziciją", - sakė D.Gudelis.
Seimo vicepirmininkas, liberalcentristas Gintaras Steponavičius penktadienį teigė prezidentui įteikęs opozicijos narių pasirašytą kreipimąsi, kuriame teigiama, kad prieš rinkimus, anot parlamentaro, "netikslinga keisti žaidimo taisykles".
Savo ruožtu konservatorius Andrius Kubilius teigė susitikime penktadienį išdėstęs konservatorių patirtį 2000-aisiais, kuomet artėjant Seimo rinkimams buvo panaikintas antrasis rinkimų turas, bet konservatoriai, iki tol buvę valdančioji partija, rinkimus vistiek pralaimėjo.
Dviejų turų sistema galiojo 1992 ir 1996 metais vykusiuose rinkimuose, bet prieš 2000 metais vykusius rinkimus tuometinė valdančioji konservatorių ir krikščionių demokratų dauguma pakeitė rinkimų sistemą.
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė atitinkamoms Seimo rinkimų įstatymo pataisoms, nepaisant opozicinės Liberalų ir centro frakcijos bei kai kurių atskirų parlamentarų prieštaravimų.
Pataisas inicijavę valdančiosios socialdemokratų ir socialliberalų daugumos atstovai teigia siekiantys užtikrinti didesnį rinkimų demokratiškumą, nors neoficialiai pripažįsta tokiu būdu siekiantys užkirsti kelią populistinei Darbo partijai laimėti daugumą vietų naujame parlamente.
Pagal pataisas vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktu laikomas kandidatas, jeigu per pirmąjį balsavimą rinkimuose dalyvavo ne mažiau kaip 40 proc. visų rinkimų apygardoje registruotų rinkėjų ir tas kandidatas gavo daugiau kaip pusę dalyvavusių rinkėjų balsų.
Jeigu rinkimuose dalyvavo mažiau kaip 40 proc. apygardoje registruotų rinkėjų, išrinktu laikomas tas kandidatas, kuris gavo daugiausia, bet ne mažiau kaip vieną penktadalį visų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus įrašytų rinkėjų balsų.
Per pakartotinį balsavimą, išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų balsų skaičių.
Seimas renkamas pagal mišrią rinkimų sistemą - 71 parlamentaras renkamas vienmandatėse apygardose, 70 - pagal partijų sąrašus daugiamandatėje apygardoje.
Nauja sistema, kai vienmandatėse rinkimų apygardose išrinktu buvo laikomas daugiausia balsų gavęs kandidatas, susilaukė kritikos, nes kai kurie parlamentarai buvo išrinkti gavę vos po keletą tūkstančių balsų.