„Ministerija turi daugiau dėmesio skirti valstybės asignavimų panaudojimo kontrolei. Audito rezultatai rodo, kad dalis biudžeto lėšų buvo naudojamos neracionaliai, o galbūt ir neteisėtai. Skirdama lėšas pavaldžioms įstaigoms, ministerija turi pareikalauti, kad pavedimų vykdytojai tinkamai atsiskaitytų už panaudotas biudžeto lėšas“, - pranešime spaudai cituojama valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė.
Patikrinusi, kaip Aplinkos ministerija disponavo jai pernai iš biudžeto skirtomis lėšomis, 2,29 mlrd. Lt, Valstybės kontrolė daugiausiai priekaištų turėjo parodos „EXPO 2010“ organizavimui.
„Nustatyta, kad Aplinkos ministerija nekontroliavo lėšų panaudojimo įrengiant ir demontuojant Lietuvos pristatymo pasaulinėje parodoje „EXPO 2010“ ekspoziciją ir iš paslaugą teikusios UAB „Ekspobalta“ nepareikalavo, kad darbų priėmimo aktuose būtų nurodyti atlikti darbai ir suteiktos paslaugos. Negavę šias išlaidas patvirtinančių duomenų, auditoriai negalėjo įvertinti, ar 2,9 mln. Lt valstybės biudžeto lėšų panaudota teisėtai“, - konstatuoja Valstybės kontrolė.
Auditoriai nurodo, kad Aplinkos ministerijos ir „Ekspobaltos“ sutarties vertė sudarė 3,9 mln. litų – arti pusės viso Lietuvos dalyvavimo „EXPO 2010“ biudžeto. Tačiau pateisinti pavyko tik vieną milijoną.
„Iš pateiktų perdavimo–priėmimo aktų (kiti dokumentai nebuvo pateikti) negalėjome nustatyti, kokie konkretūs darbai buvo atlikti įrengiant parodos ekspoziciją, kiek ir kokių profesionalių specialistų ir konsultantų buvo pasamdyta ir įtraukta į paviljono projekto detalizavimą, kiek ir kokia įranga išnuomota, utilizuota ir pan.“, - rašoma Aplinkos ministerijos audito išvadose.
Viešinimo paslaugas apmokėjo ne iš tos kišenės
Valstybės kontrolei užkliuvo ir viešinimo paslaugų pirkimas. Auditoriai konstatuoja, kad Aplinkos ministerija viešųjų ryšių kompanijų paslaugas pirko už pinigus, kurių negalėjo tam išleisti.
Kontrolieriai skelbia, kad su bendrovėmis „VIP Viešosios informacijos partneriai“ bei „Viešųjų ryšių technologijos“ sudarytos 250,6 ir 15,5 tūkst. litų vertės daugiabučių namų modernizavimo ir renovavimo darbų viešinimo sutartys. Jos apmokėtos Specialiosios aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis. Valstybės kontrolė konstatuoja, kad renovacijos viešinimas turėjo būti finansuojamas iš analogiškos daugiabučių modernizavimo programos lėšų, tačiau Aplinkos ministerija kažkodėl leido pinigus iš kitos kišenės.
Vietoj visuomenės informavimo – sporto naujienos ir įvairenybės
Valstybės kontrolei taip pat užkliuvo, kaip Aplinkos ministerija pirko naujienų agentūrų ELTA ir BNS paslaugas.
Auditoriai pažymi, kad 100 tūkst. litų šioms dviem naujienų agentūroms skirta „visuomenei informuoti apie Lietuvos įvairių aplinkos sektorių aktualijas ir problemas“, tačiau buvo perkamos kitos paslaugos. Iš naujienų agentūros ELTA pirkta „realaus laiko naujienų ir naujienų archyvo prenumerata“, o iš BNS – „terminalo informacinės kategorijos lietuvių kalba“: Lietuvos ir užsienio politikos verslo naujienos, kriminalinės žinios, įvairenybės bei sporto naujienos.
Kontrolierių duomenimis, BNS sumokėta per 34 tūkst. litų, naujienų agentūrai ELTA – beveik 30 tūkst. Lt. Beje, pastaruoju atveju, ministerijos išlaidos užkliuvo ir Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT). VPT konstatavo, kad naujienų agentūros ELTA paslaugos pirktos apklausiant vieną tiekėją – esą tai neužtikrino konkurencijos ir racionalaus lėšų panaudojimo. Reaguodama į VPT pastabas, ministerija sutartį su ELTA nutraukė.
ELTOS ir BNS paslaugos taip pat pirktos iš Specialiajai aplinkos apsaugos rėmimo programai skirtų lėšų. Valstybės kontrolė konstatuoja, kad naujienų agentūrų ir viešųjų ryšių kompanijų paslaugos už bendrą 330,2 tūkst. litų sumą pirktos naudojant valstybės lėšas ne pagal paskirtį.
Dar 213 tūkst. litų, anot kontrolierių, pasiklydo Aplinkos ministerijai pavaldžiose institucijose. Mat Valstybės kontrolei nepavyko išsamių ataskaitų apie šių lėšų panaudojimą.
Auditoriai taip pat pastebi, kad Aplinkos ministerija neužtikrino, kad pagal PHARE programas gauti ir nepanaudoti daugiau kaip 11 mln. Lt, skirti remti valstybinį ir privatų sektorių įgyvendinant aplinkos apsaugos požiūriu naudingus objektus, atitinkančius Lietuvos aplinkos apsaugos prioritetus, būtų pervesti į valstybės iždą. Tiesa, sykiu pažymima, kad ministerija padarė išvadas, o didžioji dalis šios sumos – 10,5 mln. litų PHARE lėšų – į biudžetą jau grąžinta.
Ministerija dėkoja už „vertingas pastabas“
Reaguodama į Valstybės kontrolės išvadas, Tautos prisikėlimo partijos deleguoto Gedimino Kazlausko vadovaujama Aplinkos ministerija skelbia į daugelį pastabų jau atsižvelgusi.
Auditoriams užkliuvusį lėšų panaudojimą ministerijos atstovai aiškina tuo, esą buvo mažinamas biurokratizmas, atsisakoma tam tikrų formalumų. Be to, ministerija pabrėžia, kad auditoriams užkliuvo daugiau nei 14 mln. litų panaudojimas, o „tai sudaro tik 0,6 proc. visų skirtų lėšų“.
„Valstybės auditoriai pateikė vertingų pastabų dėl kai kurių aplinkos apsaugos sistemoje nusistovėjusių lėšų skirstymo taisyklių. Tai buvo gera proga įvertinti, ar tikrai pagrįstas siekis mažinti biurokratinę lėšų skirstymo naštą atsisakant kai kurių formalių etapų. Kitais atvejais dėl objektyvių priežasčių vėluota pateikti numatytas ataskaitas iki teisės aktų nustatytų terminų“, – antradienį išplatintame pranešime cituojamas Aplinkos ministerijos kancleris Robertas Klovas.
Jis pabrėžia, kad pinigai niekur nedingo, jie nebuvo panaudoti neteisėtai ir pan. Anot ministerijos, visos lėšos panaudotos pagal paskirtį.