Iš pradžių buvo ketinama imti 6 mln. Lt ilgalaikę paskolą, iš kurios apie 4,5 mln. Lt būtų skirta kapinių žemei pirkti. Už tiek ketinta išpirkti apie 40 ha, nes iš viso kapinėms su privažiavimu ir apsauginiais grioviais, sakė, reikia beveik 64 ha.
Paskui tapo aišku, kad visai reikiamai žemei iš savininkų išpirkti reikia kur kas daugiau – 8,6 mln. Lt. Aistros dar labiau įkaito paaiškėjus, jog auksine tapusioje Daušiškių žemėje yra įspaustos ir aukščiausios miesto valdžios pėdos.
Nuosavybė kapinėse
Šiaulių rajono savivaldybė 2006 m. vienbalsiai pritarė kapinių pasirinktai vietai Daušiškių kaime ir sudarė sąlygas dokumentams ruošti. Tais pačiais metais rajono žemėtvarkininkai gavo savivaldybės prašymą kapinių teritorijos detaliojo plano rengimo sąlygoms išduoti. Prasidėjo kapinių detaliojo plano rengimo procedūros, miesto savivaldybė ėmė skaičiuoti, kiek reikės pinigų trūkstamai žemei išpirkti iš privačių asmenų, nes laisvos valstybinės žemės buvo tik dalis reikiamo ploto.
Tuo pat metu Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojai, vadovaujami Reginos Rimeikienės, radę laisvos valstybinės žemės, pradėjo rengti žemėtvarkos projektą, kuriuo laisva žemė būtų atiduota pretendentams atkurti žemės nuosavybės teises. Taigi vienu metu buvo derinamas kapinių detalusis planas ir tvarkomi to paties sklypo dokumentai, reikalingi naujam žemės savininkui. Kapinių teritorijoje atkurtą nuosavybę palaimino ir tuometinis Šiaulių apskrities viršininkas Alvydas Šedžius. Įdomu tai, kad apskrities viršininkas įsakymą atkurti nuosavybės teises keturiems iš šešių sklypų pasirašė tuomet, kai jau buvo patvirtintas kapinių detalusis planas. Beje, abi įstaigos – rajono Žemėtvarkos skyrius ir viršininko administracija – įsikūrusios viename pastate.
Tačiau vienądien, kad kapinėms numatyta žemė turi naujus savininkus, sužinojo miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Rasa Budrytė. Tada apskrities viršininkas Alvydas Šedžius susizgribo ir puolė stabdyti savo paties pasirašytą atkurtos nuosavybės teisinę registraciją, paprašė prokurorų, kad šie gintų viešąjį interesą ir naikintų jo paties įsakymus. Tačiau kapinėse žemę atgavę žmonės taip pat manė turį teisę ginti savo interesus. Ir taip kapinių žemės byla atsidūrė teisme. Ji narpliojama iki šiol.
Šioje byloje šmėžuoja ir buvusio Šiaulių mero Genadijaus Mikšio pavardė. Mat aistros dar labiau įkaito paaiškėjus, kad Daušiškių kaime net 11 ha nuosavybės teise priklausė miesto mero G.Mikšio artimiesiems ir 6 ha iš to ploto pateko į kapinėms išperkamų žemių teritoriją. Vieno aro kaina ten buvo skaičiuojama nuo 1 230 iki 1 370 Lt, tad vien mero artimiesiems reikėjo išmokėti per 800 tūkst. Lt.
Pats meras G.Mikšys nuo bet kokio intereso iškart atsiribojo: taip, ten esanti jo uošvija, bet uošviai juk ne giminės.
Skyrė per daug žemės
Prieš 2010-ųjų Kalėdas Šiaulių miesto savivaldybė gavo galutinį ir neskundžiamą teismo sprendimą, kuris patenkino privačių asmenų skundą ir panaikino Daušiškių kaimo detalųjį planą, nes kapinėms numatyta daugiau žemės, nei leidžiama teisės aktuose. Šiaulių miesto savivaldybė, rengdama detalųjį planą, neatsižvelgė į 2009 m. kovą įsigaliojusį įstatymą, kuriame nurodoma, jog kapinės turi būti ne didesnės kaip 40 ha. Tačiau tuo metu žemė jau buvo išpirkta ir buvusiems jos savininkams jau buvo sumokėta beveik 9 mln. Lt. Be reikalo, kaip paaiškėjo, buvo išleista apie 3 mln. Lt.
Detalųjį kapinių planą per teismus panaikino vienas kaunietis. Jo žemė pateko į kapinių sanitarinę zoną ir jam nebuvo išmokėta kompensacija, nors jo žemė, savininko teigimu, dėl tokios kaimynystės nuvertėjo. Būtent ši byla ir atskleidė, kad detalusis planas neatitinka įstatymų reikalavimų, o suplanuota teritorija yra net 20 ha didesnė, nei leidžiama.
Teismo panaikintam detaliajam planui rengti buvo išleista daugiau nei 200 tūkst. Lt. Tiek jų reikės ir rengiant naują planą. Be to, dar neaišku, kaip pasielgs kiti žemės savininkai, kurių žemės patenka į sanitarinę zoną. Šiaulių politikai buvo apsisprendę už tai kompensacijų nemokėti. Tad minėtam kauniečiui laimėjus bylą, labai tikėtina, kad kvailio vietoje nepanorės likti ir kiti savininkai. O ir savivaldybės administracijos direktorius Vladas Damulevičius jau ketina susitikti su žemių savininkais ir viską aptarti. Iki šiol savivaldybė nematė reikalo išpirkinėti žemės, kuri patenka į sanitarinę zoną.
Susipainiojo interesuose
Iškilus viešumon, kad iš tuometinio miesto mero G.Mikšio artimųjų buvo išpirkta per 6 ha žemės ir sumokėta per 800 tūkst. Lt, G.Mikšys turėjo reikalų su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija (VTEK), kuri pripažino, kad G.Mikšys pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimus, nes dalyvavo priimant sprendimus, susijusius su savo šeima. Tokį etikos teismų sprendimą G.Mikšys skundė teismams, kol galop Vilniaus apygardos administracinis teismas paliko galioti VTEK sprendimą.
Aktyviai Daušiškių kapinių istorijoje dalyvavo ir pilietiškai nusiteikusi Šiaulių visuomenė, kuri organizavo akciją „Į dausas – per Daušiškes“, kurios metu atmatuotose kapinėse palaidojo korupciją. Į laidotuves buvo pakviesti ir visi Tarybos nariai, juos pilietininkai vežė parodyti, kur iš tiesų yra tos Daušiškės, už kurias jie balsuoja. Viena šios akcijos organizatorių Irena Vasinauskaitė primena, kad šiam vieninteliam kapinių „numirėliui“ dar ilgai lemta vienam ten gulėti.
Siekė savo tikslų
Tačiau Šiaulių politikai nenuleido rankų. Dabartinis meras Justinas Sartauskas ir administracijos direktorius V.Damulevičius, lydimi Seimo nario Valentino Mazuronio, nuvyko į Seimą, kur Seimo Sveikatos reikalų komiteto narius bandė įtikinti, kad būtina įteisinti Daušiškių kapinių pažeidimus. Bet balsų dauguma nebuvo pritarta įteisinti įstatymų pažeidimus atgaline data (šiauliškiai mėgino prastumti dvigubai didesnę kapinių teritoriją, negu reikia). Seimo Teisės departamento ir Prezidentūros atstovės pozicija sujaukė visus atvykėlių ir Šiauliuose jų laukiančiųjų norus – įstatymai atgaline data nepriimami. Juolab kad nei šiauliškis meras, nei administracijos direktorius Seime taip ir negebėjo įtikinamai argumentuoti, kodėl nuo 30 ha per kelerius planavimo metus kapinių teritorija prasiplėtė iki 60 ha.
Po tokio antausio pakvipo restitucija: išpirktų sklypų savininkai dabar turėtų grąžinti pinigus savivaldybei. Tarp jų – ir G.Mikšio artimieji, kuriems sumokėta per 800 tūkst. Lt. Teismo sprendimas niekais pavertė ir planus sudaryti koncesijos sutartį. Priminsime, jog Daušiškių kapinių statybą ketinta vykdyti viešosios ir privačios partnerystės būdu, t.y. už privataus investuotojo įrengtas ir administruojamas kapines savivaldybė jam kasmet mokėtų mažiausiai po 2 mln. Lt. Ir taip 25 metus.
Taigi daugiau nei penkmetį trukusios naujų kapinių paieškos grįžo į pradinį tašką, nors joms išleisti milijonai.
Naudojasi abejingumu
Irena Vasinauskaitė, pilietininkė: "Blogai, kad mūsų žmonėms dar trūksta pilietiškumo ir jie leidžia valdininkams daryti, ką tik šie nori. Visą penkmetį jau gąsdinami žmonės, kad tuoj nebeliks kur laidoti, kad skubiai reikia naujų kapinių. O ar kuris nuvažiavo pasižiūrėti, kur tos kapinės bus? Jie būtų pamatę, jog jos yra labai prastoje vietoje, be jokios infrastruktūros. Žmonės net nesidomėjo, kodėl ten esančios žemės tokia kosminė kaina. Valdžia mus mulkina tiek, kiek mes jai leidžiame tai daryti, o jei patys žmonės nemato toliau savo namų slenksčio, tai juos kartais ir ištinka pasakos našlaitėlės likimas žarijų duobėje. Be to, valdininkai klesti, nes valdo informaciją. Jie žinojo, kur bus kapinės, galėjo ten už skatikus prisipirkti iš ankstesnių savininkų žemės. Pirmiausia reikia būti aktyvesnei pačiai visuomenei, o tuomet ir valdininkai ims elgtis kitaip."