Nusitaikė ne į klerkus
Prieš trejus metus miesto taryba pirmą kartą suformavo Korupcijos prevencijos ir kontrolės komisiją. Jos pirmininku buvo paskirtas tuometis Klaipėdos mero pavaduotojas Benas Šimkus.
Komisijos nariai jau pirmajame posėdyje demonstravo principingumą, ėmėsi svarstyti, kas kaltas, kad neefektyviai naudojami miesto biudžeto pinigai.
Tačiau netrukus komisija išsikvėpė ir į posėdžius susirinkdavo pakalbėti, kad būtų ką įrašyti į protokolą.
Nors šios komisijos akiratyje turėjo būti galimai neskaidriai dirbantys valdininkai, tačiau komisijos nariai nusitaikė į žurnalistus.
Regioninės televizijos „Balticum TV“ žurnalistė Asta Dykovienė parengė reportažą apie tai, kad tuomečio Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus sūnaus vadovaujama įmonė iš savivaldybės gavo beveik 70 tūkst. litų vertės užsakymą. Įmonė buvo pasirinkta neskelbiamų derybų būdu.
Tačiau pats direktorius reportaže teigė, jog sutartį pasirašė ne jis, o jo pavaduotojas.
Prilygino KGB metodams
A.Dykovienė gavo šią sutartį ir ją nunešė parodyti Korupcijos prevencijos ir kontrolės komisijos pirmininkui B.Šimkui.
Žurnalistė pristatė ir daugiau dokumentų, kuriuose buvo galima įžvelgti valdininkų korupcijos, viešųjų ir privačių interesų supainiojimo apraiškų.
Tačiau komisija nesiėmė tirti pateiktų rašytinių įrodymų. Maža to, jie paskutiniajame savo kadencijos posėdyje viešai konstatavo: „Galima daryti prielaidą, kad tai buvo priešrinkiminis užsakomasis reportažas pažeidžiant žurnalistinės etikos principus“.
Toks sakinys įrašytas viešai skelbiamame komisijos posėdžio protokole.
Tokias išvadas padarė komisijos posėdyje dalyvavę B.Šimkus, miesto tarybos nariai Alfonsas Bargaila, Benediktas Petrauskas, Jurijus Šeršniovas ir savivaldybės administracijos darbuotojas Vytautas Morkūnas.
„O, Viešpatie“, – emocijų neslėpė A.Dykovienė, sužinojusi, kad ji viešai apkaltinta, jog buvo papirkta.
Moteris teigė, kad tokią žinią pirmą kartą išgirdo iš „Klaipėdos“ žurnalistų.
„Esu pasibaisėjusi. Kai nuėjau pas B.Šimkų ir pateikiau dokumentus, kurių jie akyse nėra matę, man kalbėjo visai ką kita. Tačiau ta Antikorupcinė komisija yra tik popierinė, tai ir parodžiau reportaže, po ko susilaukiau keršto. Kitaip tokių pareiškimų apie mane negaliu pavadinti. Čia KGB darbo metodai – apdergti tą, kuris tau suteikia informacijos“, – kraupo A.Dykovienė.
Dingo atmintis
„Aš esu apšalusi. Komisija, užuot tyrusi mano pateiktus dokumentus, tyrė mano etiką, nors tai net ne jų kompetencija“, – stebėjosi žurnalistė.
Korupcijos prevencijos ir kontrolės komisijos nariu buvęs V.Morkūnas teigė, jog reportažas posėdyje analizuotas, nes esą jame buvo apkaltintas savivaldybės administracijos vadovas.
Paklausus, kodėl komisijoje nebuvo nagrinėta, jog įmonė pasirinkta neskelbiamu derybų būdu, o ne atvirame konkurse, V.Morkūnui staiga dingo atmintis.
Tačiau jis net neabejojo, kad komisija, analizuodama reportažą, pasielgė tinkamai. „Į žurnalistų etikos inspektorių būtume kreipęsi, jei iš televizijos būtume gavę įrašą su šiuo reportažu“, – tikino V.Morkūnas.
A.Dykovienė garantavo, jog televizija prašymo duoti tokį įrašą negavo.
Suprato, kad nemoka dirbti
Kelią korupcijai turėjusi užkirsti komisija, panašu, dėjo visas pastangas, kad tik nereikėtų aiškintis galimų nusižengimų.
Viename posėdžių svarstant, kaip kuo greičiau įsteigti karštąją telefono liniją, kad žmonės galėtų pranešti apie negeroves savivaldybėje, V.Morkūnas pabrėžė, jog pokalbiai turi būti mokami, nes tai turėtų padėti sutrumpinti jų laiką, mat dauguma pranešimų yra buitiniai, o ne apie korupciją.
Pirmajame posėdyje komisijos nariai buvo sutarę, jog rinksis kas savaitę. Tačiau per trejus metus įvyko tik 18 posėdžių – bent tiek viešai skelbiama jų protokolų.
Juos skaitant, peršasi išvada, jog tų posėdžių galėjo būti ir dar mažiau, nes komisijos nariai tik gaišo laiką. Vieną klausimą nagrinėdavo tris keturis posėdžius, o po to gimdavo išvados, jog nenustatyta, kad administracijos darbuotojai turėjo naudos, o ir asmeninės naudos siekimo apraiškų nenustatyta.
Pradirbę metus komisijos nariai galiausiai suprato, jog net neįsivaizduoja, kaip turi dirbti.
„Komisijos pirmininkas Benas Šimkus sakė, kad sunku kalbėti, nes neskaitomas Antikorupcijos įstatymas, jį reikia išmokti, tada bus aišku, ką mes galim ir ko negalim daryti“, – citata iš vieno posėdžio protokolo.
Privertė plauti konteinerius
Komisijos nariai taip pat privalėjo stebėti, kaip įgyvendinamas Korupcijos programos priemonių planas.
Ir šioje srityje – melas. Ataskaitoje skelbiama, jog savivaldybės interneto svetainėje skelbiama ir laiku atnaujinama informacija apie organizuojamus viešųjų pirkimų konkursus. Tai esą padeda užkirsti kelią jų neskaidrumui.
Tačiau tiesa ta, jog savivaldybės interneto svetainėje paskutinė žinia apie viešuosius pirkimus yra paskelbta 2009 metų spalio 30 dieną.
Vis dėlto V.Morkūnas nemano, jog Korupcijos prevencijos ir kontrolės komisija dirbo neefektyviai. Ir jis pateikė pavyzdį. Komisijos nariai išsiaiškino, jog atliekų vežėjai per retai plauna konteinerius. Todėl komisija kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių, kad jis įpareigotų valdininkus atidžiau tai stebėti.
„Gal ir norisi greitesnio rezultato, tačiau negalima kaip kazokui kardu mojuoti“, – paaiškino V.Morkūnas.
Naujos Korupcijos prevencijos ir kontrolės komisijos sudėtį miesto taryba patvirtino praėjusią savaitę.
Apklausos apie korupciją
Pernai kovą Klaipėdos savivaldybės darbuotojams vidinio interneto tinkle buvo paskelbtos anoniminės apklausos anketos apie korupcijos suvokimą ir jos paplitimą savivaldybėje.
Į pateiktus klausimus atsakė vos 21 valdininkas, nors jų Klaipėdos savivaldybėje dirba apie 360.
Į klausimą, ar savivaldybės interesantai užuominomis arba kitaip leido suprasti, kad už palankų jų klausimo sprendimą ar paslaugos suteikimą bus atsidėkota, vos keletas respondentų atsakė teigiamai.
18 iš 21 apklausoje dalyvavusio valdininko sutiko įvardyti sritis, kuriose, jų nuomone, yra didžiausia rizika pasireikšti korupcijai. Tai – miesto plėtra, įsidarbinimas savivaldybėje, kapinių priežiūra, viešieji pirkimai, miesto tvarkymas, švietimas.
2007 m. spalį uostamiestyje buvo atliktas sociologinis tyrimas „Klaipėdos miesto gyventojų apklausa apie korupcijos lygį Klaipėdos mieste“.
Apklausos duomenys rodo, jog 63 proc. respondentų mano, kad kyšio davimas padeda išspręsti problemą, nors davę kyšį per pastaruosius metus prisipažino tik 31 proc. respondentų.
Iš 16 vertintų Klaipėdos miesto įstaigų savivaldybė, respondentų nuomone, pagal korumpuotumą yra 9-oje vietoje.