Jeigu Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus apsispręstų atšaukti dekretą dėl Seimo rinkimų datos, rinkimai turėtų vykti spalio 10 dieną.
Iki šiol Konstitucijoje buvo numatyta, kad eiliniai Seimo rinkimai rengiami ne anksčiau kaip prieš du mėnesius ir ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pasibaigiant parlamentarų įgaliojimams.
Būsimoji V. Adamkaus patarėja teisės klausimais Toma Birmontienė Eltai teigė, kad Prezidentas negali vetuoti Konstitucijos pataisų, todėl "viskas priklauso nuo Seimo valios".
Tačiau konstitucinės teisės specialistė pabrėžė, kad Pagrindinio šalies įstatymo pataisa įsigalios tik po mėnesio nuo jo priėmimo, todėl keisti šiemetinių rinkimų datą gali būti pernelyg vėlu.
Pagrindinį šalies įstatymą buvo siūloma keisti, nes dėl slenkančio Seimo rinkimų grafiko kartais jie būtų rengiami vasarą, o tai nepatogu rinkėjams.
"Situacija, kai rinkimų data persikelia į vasaros mėnesius, nepatogi rinkėjams, rinkimų komisijų nariams bei kandidatuojantiesiems į Seimą, - teigiama projekto aiškinamajame rašte. - Todėl vasarą, kai didžioji žmonių dalis išvyksta ilsėtis, rinkimų kampanija būtų neefektyvi".
Be to, pasunkėtų rinkimų komisijų darbas, nes rinkėjams, kurie vasarą iš nuolatinės gyvenamosios vietos persikrausto į sodybas, kolektyvinių sodų namelius, nepavyktų įteikti rinkėjų pažymėjimų.
Pastovi Parlamento rinkimų data nustatyta ir Estijoje, Latvijoje, Švedijoje, Vengrijoje.
Beje, dar balandį socialdemokratų lyderis, Premjeras Algirdas Brazauskas kritikavo siūlymą įtvirtinti pastovią Seimo rinkimų datą rudenį.
Anot Ministro Pirmininko, geriausias rinkimų laikas būtų kovo mėnuo. Tokiu atveju naujoji Vyriausybė galėtų formuoti savo biudžetą, o ne dirbti pagal ankstesnės Vyriausybės sudarytąjį.
Pagrindinio šalies įstatymo pataisos Seime turi būti svarstomos du kartus, tiek pat kartų turi būti dėl jų balsuojama.
Pirmasis šios Konstitucijos pataisos svarstymas vyko prieš tris mėnesius. Per balandžio 13 dieną surengtą pirmąjį balsavimą pataisai pritarė 108 parlamentarai, 1 Seimo narys balsavo prieš ir 1 - susilaikė.