Taip ji atsakė į klausimą, ar nemano, kad demokratinių valstybių standartai reikalauja atskleisti tiesą, ar Lietuvos teritorijoje galėjo būti šiurkščiai pažeidinėjamos žmogaus teisės.
„Aš negaliu komentuoti. Manau, kad yra visiškai aišku, jog B. Obamos administracija veikė labai skaidriai ir kad mes laikėmės visų standartų, spręsdami klausimus, susijusius su tarptautiniu terorizmu“, - sakė amerikiečių diplomatijos vadovė.
Patalpos ir orlaiviai buvo, o ar buvo kaliniai – neaišku
DELFI primena, kad Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), parlamento pavedimu tyręs, ar Lietuvoje veikė CŽV kalėjimai ir ar mūsų šalyje buvo kalinami terorizmu įtariami asmenys, nustatė, kad Lietuvoje buvo įrengtos patalpos slaptam kalėjimui, o amerikiečių orlaiviai skraidė į mūsų šalį, tačiau ar buvo atvežami sulaikyti asmenys, nenustatyta.
NSGK išvadose rašoma, kad VSD buvo gavęs amerikiečių pareigūnų prašymų įrengti patalpas, tinkamas sulaikytiems asmenims laikyti. Tokios patalpos esą buvo įrengtos. Išvadose minimos dvejos patalpos, kurias parlamentarai sąlyginai pavadino „projektu Nr. 1“ ir „projektu Nr. 2“. Pirmosios patalpos, įrengtos 2002 m. esą nebuvo panaudotos. Liudytojų teigimu, įtariamiesiems laikyti nenaudotos ir kitos patalpos, įrengtos 2004 m.
Išvadose teigiama, kad su CŽV sulaikytų asmenų pervežimu oficialiuose tyrimuose siejami orlaiviai 2002-2005 m. ne kartą kirto Lietuvos oro erdvę ir leidosi mūsų šalyje. Jie esą išvengė ir muitinės, ir pasienio patikros, todėl nei keleivių tapatybės, nei krovinių paskirties nebuvo įmanoma nustatyti.
Anot tyrėjų, apie šiuos projektus žinojo buvę VSD vadovai Mečys Laurinkus ir Arvydas Pocius, buvęs VSD generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas. Apie VSD bendradarbiavimo su partneriais tikslus ir turinį jie esą tinkamai neinformavo nė vieno šalies aukščiausio pareigūno.
Slaptą kalėjimą Lietuvoje „rado“ JAV žurnalistai
NSGK tyrė amerikiečių žurnalistų paviešintą informaciją, kad Lietuvoje 2004-2005 m. veikė slaptas JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimas, kuriame galėjo būti laikomi terorizmu įtariami asmenys. Jame esą buvo kalinami ir kankinami aštuoni terorizmu įtariami asmenys.
Aiškintis, ar į Lietuvoje veikė slapti sulaikymo centrai ir juose buvo apklausiami įtariami teroristai, NSGK buvo pavesta lapkričio pradžioje. Seimas komitetui pavedė atsakyti, ar Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) sulaikyti asmenys buvo pervežami ir kalinami Lietuvos teritorijoje; ar mūsų šalyje veikė slapti sulaikymo centrai; ar Lietuvos institucijos (politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai) svarstė klausimus, susijusius su tokių centrų veikla, sulaikytų asmenų pervežimu ir kalinimu mūsų šalyje.
Imtis detalesnio tyrimo NSGK suskubo po prezidentės D. Grybauskaitės viešai išsakytų priekaištų dėl pernelyg formaliai atliekamo tyrimo. Ji tuomet pareiškė turinti „netiesioginių įtarimų“, kad slapta sulaikymo vieta galėjo egzistuoti.
Kad Lietuvoje galėjo veikti slaptas CŽV sulaikymo centras, remdamasi neįvardytais buvusiais amerikiečių žvalgybininkais rugpjūtį pranešė JAV televizija „ABC News“. Toks centras, kuriame laikyti aštuoni įtariami „Al Qaeda“ teroristai, esą veikė netoli Vilniaus nuo 2004 m. rugsėjo ir buvo uždarytas tik 2005 m. lapkritį.
NSGK apklausė 55 asmenis, tarp kurių buvo kadenciją baigę prezidentai Algirdas Brazauskas ir Valdas Adamkus, per apkaltą nušalintas prezidentas Rolandas Paksas, buvę VSD vadovai M. Laurinkus, A. Pocius ir Povilas Malakauskas, buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Atsakymus raštu pateikė Dalia Grybauskaitė.