Ketvirtadienį Seimo plenariniame posėdyje generalinio prokuroro pavaduotojas Gintaras Jasaitis perskaitė prašymą panaikinti kelių politikų asmens neliečiamybę.

Prašymą Seimui G. Jasaitis skaito dėl to, kad generalinis prokuroras Antanas Klimavičius nuo šio pirmadienio išėjo atostogų. Tai jis padarė patartas laikinojo prezidento Artūro Paulausko, kad nekiltų įtarimų dėl galimų pareigūno interesų atliekant tyrimą.

Trečiadienį vakare Lietuvos televizijos laidoje "Spaudos klubas" Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas pareiškė, esą Generalinės prokuratūros prašymas Seimui bus pristatomas pažeidžiant procedūras.

Pagal Seimo statutą, parlamentaras be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė, išskyrus atvejus, kai jis užtinkamas bedarantis nusikaltimą. Šiais atvejais generalinis prokuroras apie tai nedelsdamas praneša Seimui.

Generalinis prokuroras Seimui praneša ir apie jau padarytą nusikaltimą, jei prašoma panaikinti jo asmens neliečiamybę, t. y. patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti laisvę.

Apie tai, kad tokią informaciją parlamentui galėtų pateikti generalinio prokuroro pavaduotojas ar kitas jo paskirtas pareigūnas, statute nekalbama.

Tiesa, žemesnio rango prokuratūros atstovas gali dalyvauti komisijos, kuri sprendžia klausimą dėl Seimo narių neliečiamybės panaikinimo, posėdžiuose ir pateikti prašomus duomenis.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas pripažino, kad posėdyje gali būti iškeltas klausimas, jog pažeidžiamas statutas.

Teisės projektų ir tyrimų centras, atlikęs teisinį tyrimą, paskelbė, kad "jokiam kitam prokuratūros pareigūnui, įskaitant generalinio prokuroro pavaduotojus, nesuteikiama teisė kreiptis į Seimą pradėti Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimą".

"Taip yra todėl, kad pagal Konstituciją ir Prokuratūros įstatymą tik generaliniam prokurorui suteikiamas specialus statusas, kuris įgalioja atlikti aukščiausios atsakomybės reikalaujančius veiksmus ir atsiskaityti už juos Seimui bei Prezidentui. Tarp tokių veiksmų yra išimtinė teisė kreiptis į Seimą pradėti Seimo nario asmens neliečiamybės atėmimo klausimą", - pažymima centro pranešime.

Anot teisininkų, suteikus teisę ne generaliniam prokurorui, o jo pavaduotojui atlikti šiuos veiksmus, pažeidžiami ir minėti teisės aktai, ir Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, Seimo narių teisinis statusas bei jų neliečiamumo garantijos.

Teisininkai abejoja, ar Seimo statuto nuostatos, pagal kurias atimamas Seimo narių neliečiamumas, atitinka Konstituciją. Mat pagal statuto nuostatas generalinis prokuroras skaito pranešimą apie padarytą nusikaltimą, nors teismas dar nėra išsprendęs Seimo narių kaltumo klausimo. Remiantis Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, tik teismas nustato, ar buvo nusikaltimas, todėl generalinis prokuroras negali statute nurodyto pranešimo daryti.

Be to, teisininkai nurodė, kad, siekiant užtikrinti bylų proceso greitumą, Baudžiamojo proceso kodeksas leidžia pareigūnams ir teismams atskirai nagrinėti kaltinimus vienų asmenų atžvilgiu, jei dėl kurių nors priežasčių kiti asmenys dar negali stoti prieš teismą.

Todėl Seimo narių papirkinėjimu įtariamas "Rubicon group" valdybos pirmininkas Andrius Janukonis esą jau galėjo stoti prieš teismą, nesiejant šio klausimo sprendimo su Seimo narių imunitetu ir politiniais procesais (Prezidento ir Seimo rinkimais).

"Jei teismas pripažintų, kad įtariamas asmuo tikrai davė kyšį, pareigūnams atsirastų papildomi argumentai reikalaujant Seime panaikinti neliečiamumą Seimo nariams, įtariamiems gavus kyšį", - pabrėžiama pranešime.

Teisininkai taip pat pabrėžė, kad pareigūnai, dar neturėdami Seimo leidimo baudžiamąja tvarka persekioti parlamentarus, jau atliko tokius veiksmus - kratas. Todėl esą kyla abejonių, ar nebuvo pažeista Konstitucija.

Kaip teigiama Teisės projektų ir tyrimų centro pranešime, Seimo nariai įtariami veika, kuria gali būti ne tik nusižengta įstatymui, bet ir šiurkščiai pažeista Konstitucija bei sulaužyta priesaika. Todėl šį klausimą esą turėtų spręsti ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnai, bet ir Konstitucinis Teismas, teikdamas išvadą, ar nebuvo šiurkščiai pažeista Konstitucija bei sulaužyta priesaika.

Tačiau statutas draudžia Seimui pradėti apkaltos procesą, kai Seimo narys įtariamas padaręs veiką, kuria gali būti ne tik pažeistas baudžiamasis įstatymas, bet ir šiurkščiai pažeista Konstitucija bei sulaužyta priesaika. Tokia nuostata, anot teisininkų, prieštarauja Konstitucijai.

Teisės projektų ir tyrimų centras siūlo Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą išsiaiškinti, ar abejones keliančios statuto nuostatos neprieštarauja Pagrindiniam šalies įstatymui ir ar neturi būti nustatyta tvarka, kaip turėtų būti kontroliuojami ir teisiškai įvertinami ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmai Seimo narių atžvilgiu iki generalinio prokuroro kreipimosi į Seimą dėl Seimo narių neliečiamumo panaikinimo.