- Kokią Lietuvą atranda čia atvykstantys turistai?
- Štai penktadienį dalyvavau Vilniuje vykusioje turizmo operatorių ir kelionių leidinių žurnalistų konferencijoje. Jiems Lietuva buvo nežinoma - 9 iš 10 atvykusiųjų Lietuvą pamatė pirmąkart.
Diskusijoje konstatuota, kad Lietuva nežinoma. Šalyje apsilankę turistai sako, kad Lietuva graži, čia gerai išvystyta turizmo infrastruktūra. Nors buvo urbanizuojama, šalis išsaugojo žalumą Problema – kaip Lietuvą pateikti, kad turistai čia ilgiau pasiliktų.
Turime didelę sezoniškumo problemą – daugiausia pas mus atvažiuoja vasarą. Dėl to Lietuvą pristatome kaip keturių skirtingų metų laikų šalį. Dauguma pasaulio šalių keturių skirtingų sezonų neturi – kas vieną, kas du, kas tris, bet kad keturis...
Štai prancūzai reklamuoja mūsų Kuršių Neriją – pristato kaip unikalią šalį, kur šviesu iki 23 val. Mes ir šito neįvertiname. Juk Vilnius gali pasigirti tokiu geru švariu gruntiniu vandeniu – tokio neturi jokia kita Europos sostinė. Mums reikia išmokti tą parodyti, pateikti ir tuo didžiuotis.
- Konstatuojate, kad Lietuva nežinoma. Prieš metus turėjome kitą problemą – šalis praktiškai buvo nepasiekiama oru... Šįmet skrydžių padaugėjo, tačiau ar yra kam tais lėktuvais skristi?
- Tam, kad turizmas klestėtų ir srautai didėtų, reikalingi trys faktoriai – šalies žinomumas, šalies pasiekiamumas ir geras įvaizdis. Visi šie dalykai gerėja.
Pavyzdžiui, atsirado skrydis Tamperė-Kaunas. Per ketvirtį suomių turistų skaičius išaugo 84 proc. Turime bendrus pirmo šių metų ketvirčio rodiklius – lėktuvų keleivių skaičius augo 39 proc.
Minėtoje konferencijoje išgirdau naują mintį – nereikia per daug orientuotis į skaičius. Mums turi rūpėti, ką kviečiame atvažiuoti – pavyzdžiui, turizmo operatoriams jau kelią nerimą Talinas. Ten daug atvykstančių gerti, ir kai sėdi, geria, nelabai gražiai prisigėrę elgiasi, gadina miesto įvaizdį.
Specialistai mums pataria netapti Talinu arba Praha.
- Bet ir Vilnių prieš keletą metų buvo pamėgę britai, dėl „pigaus alaus ir gražių merginų“ atvykdavę į Lietuvą savaitgaliams. Koks dabar Lietuvos įvaizdis?
- Jų buvo, bet santykinai mažai – nutrūko skrydžiai ir tradicija išnyko. Mus ragina išlaikyti unikalumą.
Svarbu šalies įvaizdis – reikia, kad žiniasklaida apie mus rašytų. O mūsų žiniasklaida į užsienį dažniausiai ištransliuoja blogas žinias, skandalus ir taip toliau. Tai šiek tiek gadina mūsų įvaizdį.
Dėl to stengiamės kuo daugiau žurnalistų į Lietuvą atsivežti, su žiniasklaida dirbti, kad išeitų kuo daugiau gerų žinių apie Lietuvą.
Ne mažiau svarbu, ką žmonės perduoda iš lūpų į lūpas – jei jie čia gerai jaučiasi, mūsų žmonės draugiški, jie išsiveža geras žinias. Apklausos rodo, kad dauguma užsieniečių pasako „Better than expected“ („Geriau nei tikėjomės“ - DELFI).
Bet yra faktų, kai apklausti žmonės pasigenda šypsenų - iš pirmo žvilgsnio lietuviai atrodo liūdni, niūrus, nelabai kalbūs. Tai irgi turi įtakos turizmui.
Dėl to kitąmet planuojame Lietuvoje daryti šviečiamąsias kampanijas – mokyti žmones bendrauti – kad ir veidai būtų skaistesni, iškart nepultume skųstis savo problemomis, o išmoktume svetingumo.
- Kas yra Lietuvos išskirtinumas?
- Buvau diplomate Olandijoje. Tipiška olando svajonė – nuvažiuoti į tokią šalį, kur gali gamtoje pabūti ir horizonte nematyti kito žmogaus. Tai supratau jau po trijų mėnesių Olandijoje, kuri tankiausiai gyvenama Europos šalis. Kodėl mes šito nenorime parodyti?
Mūsų žmonių mažėjimas gali padėti – Lietuvą galime pristatyti kaip ramią šalį. Tik žiūrėkime, kad atvažiavę mūsų neapgertų, neapniokotų – stenkimės prisikviesti tuos, kurie bus kultūringi.
Turistus čia vilioja egzotika. Man užsieniečiai sako, kad jiems būtų žymiai įdomiau atvažiuoti ir apžiūrėti mūsų sovietinius Gariūnus, negu dabartinius su eskalatoriais. Tai jiems įdomu – kažkoks paveldas.
Iš visko galime padaryti savas atrakcijas. Štai Lietuvoje viešėję Bremeno universiteto turizmo verslo magistrantai sakė: kaip mes norėtume į tas jūsų „chruščiovkes“ užeiti – apsilankyti tikrame bute, su tikru to meto apstatymu. Jeigu skurdesnis butas, sovietmečio apstatymas išlikęs iki dabar. Jiems tai egzotika, o mes kartais to neįvertiname ir norime ištrinti.
Tai gali būti niša. Bandysiu kalbėti su turizmo informaciniais centrais – gal ir galima padaryti tokias atrakcijas.
Visą mūsų socialistinį paveldą reikia išlaikyti – tai bus mūsų išskirtinumas iš daugelio Europos kaimynų. Tuo galime išlošti. Ir nereikia jo gėdytis – taip, mes buvome atskirti, biednesni, pilki, bet mes buvo kultūriniu lygiu aukštesni, daug knygų skaitėme, galbūt buvome dvasingesni. Tai yra tai, ką mes turime. Ir tai reikia pateikti.
- Tačiau Lietuvoje populiaru sovietinį paveldą naikinti – štai kasmet diskutuojama dėl Vilniaus Žaliojo tilto skulptūrų likimo...
- Vilniaus turizmo informacijos centro duomenimis, vienas pačių populiariausių maršrutų – sovietinis paveldas. Ir čia atvykęs Vakarų jaunimas tą patį sako - juos domina KGB muziejus, miegamieji daugiabučių rajonai, sovietinis bunkeris Vilniaus rajone su savo atrakcijomis. Jau nekalbu apie Grūto parką.
Mums nieko nereikia gėdytis – viskas, kas buvo, yra įdomu. Mes esame kitokie, mums tik reikia mokėti visa tai pateikti.
Šiuo metu susiklostė mums palanki situacija – tam tikros šalys, ypač musulmoniškas pasaulis, tapo neramus, ne toks saugus. Po pagrindines Europos šalis ir sostines turtingi žmonės jau yra keliavę – jie ieško naujų krypčių. Ir staiga atsiranda Vilnius, Lietuva – visiškai nežinomas kraštas.
Talinas ir Ryga kur kas žinomesni – ir dėl to, kad uostai, Talinas dėl Skandinavijos kaimynystės ir pragmatiškos politikos. Mes turime mažesnį žinomumą, bet šiuo metu tai mūsų pranašumas.
Juk į Lietuvą traukia kultūrinis (miestų) turizmas, aktyvus turizmas (golfo laukai, medžioklė, oro balionai), SPA medicininis turizmas, kurio procentai didėja. Taip pat konferencinis turizmas – Vilnius pagal renginių statistiką jau aplenkė ir Taliną ir Rygą.
O 2013 m. pirmininkausime Europos Sąjungai – tais metais savaime bus labai daug papildomų renginių.
- Rugsėjį Lietuvoje vyks Europos krepšinio čempionatas. Ar sugebėsime pasinaudoti jo galimybėmis? Jau dabar nuogąstaujama, kad išsigandę sukeltų viešbučių kainų, svečiai patrauks į Latviją.
- Pirmiausia labai norėčiau, kad pasisektų sportininkams ir jie laimėtų medalius. O su turizmu, aišku, problemų bus. Ne visi mažesni miestai turi kur apgyvendinti turistus – gali būti, kad kai kas važiuos nakvoti į Latviją.
Bet, kiek įmanoma, ir viešbučiai, ir kempingai paruošti. Jei tik turistai gaus bilietus, apgyvendinti tikrai bus kur. Kiek matau, dalis atvažiuos šiaip – kad rungtynes stebėtų su visais baruose, laiko ekranuose.
Reikia palinkėti, ir kad mūsų nuotaikos būtų geresnės, ir orai nebūtų šalti, lietingi. Jei visos aplinkybės susidės sėkmingai, turizmo srautai padidės.